Kuba: muziejus po atviru dangumi

Skrydis į Londoną iš Vilniaus oro uosto. Susitikimas su kartu keliaujančiais bičiuliais Vilniaus oro uoste 13.00 val. su lagaminais, neviršyjančiais 20 kg/asmeniui. Jokių liūdesio ašarų ar ilgų atsisveikinimų su lydinčiais asmenimis – vykstame į praeitį, į saulėtąją Kubą! Išvykimas iš Vilniaus – 14.25 val. Atvykimas į Londono Gatewick oro uostą 15.25 val. Skrydis truko vos tris valandas – tai tiesiog geras apšilimas prieš rytojaus 10-ies valandų skrydį į Varadero kurortą. Įsikūrimas Londono the Gatewick White House viešbutyje visai šalia oro uosto (vis tiek taksi kainuos 8-10 svarų, nors ir labai arti) ir 10 min kelio pėsčiomis nuo Londono Horley rajono. Kadangi buvo sekmadienis, Horley radome tik vieną veikiantį barą, bet maisto ten – jokio, tik alus, kurio bokalas – apie 5 svarus. Pavalgyti ėmėme išsinešimui netoliese esančioje ilgai veikiančioje kiniško maisto kavinukėje. Maistas puikus, bet kainos angliškos – 4-iems sočiai pavalgyti teks pakloti apie 26 svarus. 2008-aisiais tai atrodė kosminė suma.

Į Londoną galima patekti traukiniu iš Horley traukinių stoties. Iš jos reikia nusigauti atgal į Gatewicko traukinių stotį, o tada per 35 min pasiektume Londono Viktorijos stotį. Tada galima sėsti į garsųjį raudoną dviaukštį autobusą ir apvažiuoti Londoną. Prieš penkis metus toks malonumas žmogui kainavo 17 svarų. Turėjome tokį variantą, bet juo nepasinaudojome.

Skrydis į Varadero iš Londono oro uosto. Pusryčiaujame viešbutyje 6.15-6.40. Prisiregistruoti skrydžiui Gatewicko oro uoste turime 7.15 val. Skrydis 9.15 val. Skrydžio trukmė apie 10 val. Varadero oro uoste būname 14.40 val. Mus pasitiko „First Choice” agentūros darbuotojas ir autobusas, kuris mus nugabeno į pasirinktą viešbutį „Iberostar Playa Alameda Varadero“. Prisiregistravimas viešbutyje užtruko 10 min, nes naujai atvykusiųjų nebuvo daug. Kadangi Kuboje vasario mėn. temsta apie apie 18.30 val., mes dar suspėjome nusimaudyti ir pasižvalgyti po viešbučio teritoriją. Vakarienė – nuo 19.00 vakaro. Jau pirmą dieną mus užgriuvo pramogos, koncertai ir nemokami viso pasaulio alkoholiniai gėrimai, viešbučio parduotuvėje susiradome ir gerų kubietiškų cigarų. Oras buvo fantastiškas, visi aplink šypsojosi, pasaulis nusidažė ryškiomis spalvomis, – jutome, kad mums čia patiks.

***

Pirmoji atostogų diena. Po pusryčių čiuožiame prie jūros ir mėgaujamės vandens ir saulės procedūromis, – ką dar galima veikti tik atvykus iš šalto krašto. Jautėmės nusipelnę be sąžinės graužimo voliotis, miegoti pietų miego, vėl voliotis ir nieko neveikti. Paplūdimyje net ir gulėdami po stogeliu, visi sudegėm. Jokie apsauginiai kremai nepadėjo. Vasario mėn. Kuboje nedaug lietaus, oras apie 30 laipsnių šilumos, o vanduo – apie 26 laipsius. Paplūdimyje vietoj žuvėdrų – pelikanai. Tokie, žinote, nemenki paukščiai ir maudynės šalia jų gana egzotiškos. Mėgsta jie skraidyti pulkais ir arti žmonių.

Visą dieną mėgavomės viešbučio teikiamais malonumais: geru maistu, puikiais vasaros kokteiliais, romu, cigarais, jūra…Man labai patiko galimybė pasivaikščioti nesibaigiančiais paplūdimiais; mėgstantiems laiką leisti aktyviai, galima plaukioti baidarėmis, paskraidyti, tampomiems kateriuko ir pan. Jokios žmonių spūsties paplūdimyje, – tas irgi buvo didelis pliusas.

Varadero – garsiausias Kubos kurortas, išsidėstęs 19 km ilgio pusiaisalyje. Galima išsinuomoti dviračius arba motorolerius ir pasivažinėti po apylinkes. Visas pusiasalis – tai viešbučiai (jų daugiau nei 60), parduotuvės, sporto klubai, kavinės, restoranai, naktiniai klubai, golfo aikštynai. Varadero centru laikoma vieta aplink „Parque central” aikštę (adresas: Avenida 1ra tarp Calle 44 ir 46). Seniausias Varadero viešbutis „Hotel Internacional”, pastatytas dar 1950 metais. Keliautojai rašo, kad 2015 metais 6is viešbutis buvo uždarytas.

Varadero – tai tarptautinis turistinis centras Kuboje, Atlanto vandenyno pakrantėje, Matansaso provincijoje. Įsikūręs 140 km į rytus nuo Havanos. Lėktuvai iš viso pasaulio leidžiasi Juan Gualberto Gómez oro uoste. Per metus čia apsilanko virš 1 mln. turistų (iš JAV, Kanados, Europos šalių). Turistus traukia balto smėlio paplūdimiai, jūra, greta esantis Sabanos-Kamagvėjaus salynas su daugybe smulkių smėlio salelių, koralų rifų.

Varadero kurorte galima aplankyti „Parque retiro Josone” (Avenida Primera y Calle 56, mes atvykome su motoroleriais, parkingas – pagal susitarimą, bet ne daugiau 3 CUC). Tai gražus parkas su tropiniais augalais, palmėmis, restoranais ir ežeriuku. Parkas buvo įkurtas 1942 m. Tikrai nėra nieko jame ypatinga, tačiau tai viena iš reklamuojamų vietų miestelio centre. Pasivaikščiojome ir mes.

Iš Varadero galima vieną dieną paskirti jūros safariui. Išplaukiama iš Varadero prieplaukos. Salų Cayo Blanco, Cayo Piedra aplankymas, pietūs iš jūros gėrybių, galimybė išsimaudyti ar paplaukioti su nardymo įranga. Tai nėra pigi pramoga ir užsakoma  iš gerokai iš anksto. Vienam asmeniui apie 75 CUC.

Jei bus laiko ir noro, gamtos mylėtojai mėgsta aplankyti Zapata pusiasalį (galimas maršrutas Varadero-Fiesta Campensina-Criadero de Cocodrilos de Guamá-Zapata peninnsula-Playa Largo-Playa Giron-Cienfuegos; visas maršrutas apie 418 km, vien vairavimo bus 7 h, tad reikia gerai susiplanuoti). Kaimelyje Fiesta Campensina yra įsikūręs toks mini zoo su Kubos gyvūnija, tad vaikams gali būti įdomu, nors kai kurie keliautojai rašo, kad ten išnaudojami gyvūnai; kiek pavažiavus galima sustoti Guama kaimelyje ir aplankyti krokodilų fermą, kuri įkurta 1962 m. (skaičiau, kad galima plaukti kateriu iki atkurto indėnų miestelio Aldea Taina Guamos ežero viduryje ir faunos draustiniol laiveliu galima pasiekti gyvenvietę Villa Guama eko turizmo mėgėjams, – kelionė laiveliu trunka 1h); Zapata pusiasalyje yra įsikūręs nacionalinis parkas (Parque Nacional Ciénaga de Zapata (Zapata Swamp National Park) ir UNESCO saugomas biosferos draustinis. Pusiasalis – mažiausiai apgyvendintas regionas Kuboje. Google man net kelių nerodo…Poilsis galėtų būti Playa Larga pliaže. Rytinėje pusėje yra Cueva de los Peces, labai gražus natūralus 70 metrų vandens baseinas, tikras nardytojų rojus. Toliau Cienfuegos miestas, vadinamas Pietų perlu. Puikiai išsilaikęs istorinis senamiestis ir nuostabus paplūdimys. Miestas įkurtas XIX a. Pati miesto širdis – Parque Marti. Nuostabi miesto aikštė. Reiktų apžiūrėti ir Tomo Terry teatro pastatą (XIX a.). Vienas įspūdingesnių aikštės statinių Cienfuegos katedra, irgi datuojama XIX a. Judriausia yra pagrindinė ir garsiausia miesto gatvė – Padeo del Prado. Gražiausias vaizdas į jūra ir miestą atsiveria nuo aristokratiško miesto rajono Punta Gorda. Verta pasivaikščioti ir pasigrožėti 1900-ųjų statiniais palei jūrą. Gražiausias jų – Palacio De Valle, ekstravagantiški rūmai, priklausę vienam turtingiausių Kubos žmonių, cukraus pramonės magnatui Valle Blanco. Pastatas buvo pastatytas 1913-1917 m. Terasa atidaryta ir galima pasivaikščioti. Nacionaliniu paminklu laikomos kapinės General La Reina. Labai gražios kapinės, veikiančios nuo XIX a. – jose yra ir garsioji Miegančios gražuolės statula. 15 km nuo Cienfuegos – milžiniškas botanikos sodas Jardin Botanico Soledad. Daugiau nei 1.500 rūšių augalų, tarp jų – 200 skirtingų rūšių palmių. Kaktusai, milžiniški bambukai, vandens lelijos, karališkos palmės ir kt.

Net nelabai svarbu, kur stosite, – pats šalies pažinimas keliaujant automobiliu bus nepakartojamas. Tik reikia atsargiai ir planuotis tamsoje nevažinėti. Keliai nesužymėti, juostos neatskirtos, gyvūnai ir žmonės kelyje plavinėja taip, kaip jiems patinka. Šiek tiek ekstremalu. Ir 400 km Europoje bei Kuboje labai skiriasi – laiko prasme net nelyginama.

9.00 val. iš savo viešbučio taksi nuvykome į „Plaza Americas”, kur „Cuba Car” nuomos agentūroje jau mūsų laukė – automobilį mums buvo užsakęs Jorge, pinigus buvome pervedę internetu iš Lietuvos. Keturiu dienų automobilio, kuris buvo visai naujas, nuoma su draudimu mums kainavo 996,3 litai (289 eur). Visi formalumai užtruko apie pusvalandį ir jau 10 val. ryto po pusryčių sėdam į savo Hyundai Accent. Kelionė į Havaną užtruko tris valandas. Benzino kaina: 2 CUC‘ai/litras. Pilnas automobolio bakas mums kainavo 45 CUC‘ai. Iš Varadero į Havaną imamas 2 CUC kelio mokestis nuo automobilio (išvažiavus iš Varadero yra postas). Už automobilį palikome 200 CUC užstatą. Jorge dėka su nuoma bėdų neturėjome, – nežinau, ar viskas būtų buvę taip sklandžiai, jei viską būtume darę savarankiškai. Vis tik 2008-aisiais buvome visiški naujokai tokiose egzotiškose kelionėse. Įdomus faktas: nuomuojami automobiliai Kuboje yra išskirtinių numerių ir išimtinai balti. Taip visi turistai yra lengvai atskiriami ir jie kelyje pelno ypatingą pagarbą. Vis tik Kuboje turistai yra branginami, nors buvome patekę ir tai priešingą faktą įrodančią situaciją, susidūrę su Havanos policija.

Važiuojant į Havaną, būtinai stabtelkit miestelyje, pavadinimu Matanza. Čia tau jau tikras laikas sustojo, o pasaulis šią vietą pamiršo…Miestelis mena kadaise buvusią prabangą, – akyliems nesunku tai įžvelgti. Nors viskas akyse nyksta ir tirpsta…Tokių vietoje Kuboje nėra mažai. Nors, iš kitos pusės, jei visa tai būtų restauruota, primintų jau ne Kubą, o tvarkingą vokišką kaimelį…

14.00 val. jau buvome savo namuose Havanoje – neįsivaizduoju, ar dar ši moteris yra, bet gyventi čia buvo vienas geriausių sprendimų. Nuostabi vila puikioje vietoje, o šeimininkės inteligencija, paslaugumas ir nuoširdumas žodžiais nepamatuojami. Galite bandyti:

Name of owner: Candy Mederos
Address: Ave 39 # 4408 e/ 44 y 46 (tarp Miramaro ir Vedado Playa).
Phone: (53.7) 203.6958

9 val. ryto po pusryčių kelionę pradėjom nuo Havanos miško (Bosque de La Habana (parque Metropoitano – labai graži vieta, būtina užsukti; ten vykdavo kadaise vudu apeigos), o tik tada vykome į centrą – ši diena buvo skirta Centro Habana ir Prado rajono pažinimui. Iš Havanos miško važiuojame pro Revoliucijos muziejus. Iki 1965 m. šis pastatas buvo 25 prezidentų rezidencija. Paradoksas – diktatoriaus Batistos rūmuose – revoliucijos muziejus, o tada visai šalia – Revoliucijos aikštė, Jose Marti monumentas. Visi esame atvirukuose matę šį žymųjį, grandiozinį monumentą. Pažinsite iš nuotraukų.

Toliau Havanos Alma Mater (pasėdėjome didelių medžių pavėsyje kartu su studentais).

Važiuojant garsiąja Havanos Penktąja Aveniu verta užsukti į Nacionale viešbutį (sakoma, iš čia vaiskią dieną matosi išsvajotoji Amerika; pats viešbutis kaip muziejus, – paliko milžinišką įspūdį). O tada jau pasieksime moderniąją Havanos dalį, kur rasime Parque Central su Kapitolijumi, prestižinį tabako fabriką, Grand Teatro del la Habana, Jose Marti skulptūrą, istorinį viešbutį Hotel Iglaterra. Havanos simboliu laikomas Kapitolijus, – nuostabus neo-klasicizmo ir Art Deco statinys. Šiuo metu čia yra Mokslo, tecnologijų ir gamtos ministerijos, bet turistai yra įleidžiami ir galima pamatyti patalpas, kur rinkdavosi Kubos vyriausybė bei pasigrožėti nuostabaus grožio biblioteka.

Netoli Kapitolijaus dar aplankėme Artdeco stiliaus Bacardi pastatą – Edificio Bacardi. Būtina pamatyti trečias pagal grožį kapines pasaulyje – įspūdis nepamirštamas.

Negalima nepabūti kartu su kubiečiais jų mėgstamoje judrioje Paseo Del Prado. Ši gatvė buvo išnaudojama kariniams ir šventiniams karnavalams XIX a. 1927 m. Po restauracijos čia atsirado bronziniai liūtai ir galybė suoliukų, kur kubiečiai bendrauja ir ilsisi medžių šešėlyje.

Kitas mūsų kelionės rajonas – Vedado ir Plaza. Būtina pasivaikščioti Malecon’e (dažniausia Havanos nuotraukos daromos čia: pėsčiųjų zona su senaisiais Havanos pastatais ir į molą dūžtančiomis bangomis).

Kitas rajonas – jau arčiau mūsų Havanos namų – Miramar. Pagrindinė ir gražiausia Miramar rajono gatvė – Penktoji aveniu. Ši gatvė tviska, nes ja į darbą važiuodavo pats Fidelis…Pasivažinėjome Penktąja aveniu bei pravažiavome kiniečių kvartalą.

Toliau vykstame į El Morro tvirtovę, nuo kurios atsiveria nuostabus miesto vaizdas. Tvirtovė buvo pastatyta 1589-1630m., kad apsaugotų Havanos uostą. Šalia tvirtovės – garsioji Hiraldijo vėtrungė.

Šią dieną verta būtų nuvykti į Cojimar uostą-kaimelį, kurio prieplaukoje savo laivą 1940-1950 m. laikė Ernestas Hemingvėjus. Vaizdinga prieplauka tapo žvejų kaimelio prototipu novelėje „Senis ir jūra“. Aplankykite Finca La Vigia, Hemingvėjaus namą-muziejų (deja, mes nespėjome). Nespėjome nuvažiuoti ir iki Plays Del Este, vietinių pamėgto paplūdimio.

Antra diena gidui Aleksui mums keturiems kainavo 130 CUCái. Senojoje gatvėje senamiestyje mes pakilome į apžvalgos aikštelę – vienam asmeniui kaina 2 CUC‘ai. Vakarienė viename prabangiame restorane keturiems kainavo 88 CUC‘ai. Kuboje puikūs vietiniai alūs – Bucanero arba Cristal. Tiek alus, tiek mineralinis viena kaina – 0,33 skardinė 1,5-3 CUC’ai. Visi kokteiliai – Mochito, Daigiri ir kt. – 3 CUC’ai.

Havanoje verta tiesiog vaikštinėti, grožėtis „tirpstančia” architektūra, pasėdėti ant Kapitolijaus laiptų kartu su vietiniais, o saulėlydį pasitikti Malecone. Miestas turi savo veidą ir atmosferą: jis ir traukiantis, ir bauginantis vienu metu. Sakyčiau, čia muziejus po atviru dangumi – daug senų automobilių, didelių, masyvių kaip Holivudo filmuose iš kokio 5-6 dešimtmečio, čia dar daug likusių ispaniškos architektūros vilų, – kai kurios restauruotos, kai kurios nykstančios. Čia daug sunkiai besiverčiančių žmonių, bet kartu matosi, kad yra ir labai turtingų. Matėme tuščias parduotuvių lentynas, mokinukus su raudonais kaklairaiščiais, bet vis tiek žmonių temperamento nepaslėpsi ir į jokius rėmus neįmontuosi, – jie salsos žmonės…

Išsimiegam ir po pusryčių vykstam į Pinar Del Rio provinciją (apie 185 km nuo Havanos, automagistrale 3 val.), garsėjančią išvystyta tabako pramone ir nepaprasto grožio gamta. Ši teritorija yra vadinama “Auksiniu tabako trikampiu”. Lankymasis tabako plantacijoje ir fabrike, kur pamatysime tabako auginimo ir cigarų gamybos procesą, o taip turėsime galimybę patys susukti cigarą. Kelionė į Siera del Rosarijaus draustinį (Sierra del Rosario Biosphere Reserve), kuris garsėja savo turtinga augmenija ir gyvūnija. Lankomės Soroa (Havana-Soroja – 90 km) botanikos sode (Soroa Orchid Botanical Garden), kuriame auga daugiau nei 25000 orchidejų (750 rūšių), iš kurių net 100 rūšių auga tik Kuboje. O taip pat apžiūrime Soroa krioklį.

Tiesiog laisva ir rami diena Havanoje, kai neskubėdami dar kartą galime aplankyti matytas ar naujas vietas. Kas vakarą devintą valandą Havanoje iššauna San Karlos De La Kabanja tvirtovės patranka. Kolonijiniais laikais tai buvo ženklas, kad laikas uždaryti miesto vartus ir užtraukti laivams įplaukti neleidžiančią grandinę tarp tvirtovių El Moro ir La Punta.

Mes nutarėme dar vienos nakties nenakvoti, o apie ketvirtą po pietų išvykome į Varaderą. Kiek per vėlai, nes važiavome jau sutemus, o naktį važiuoti Kuboje – tikra beprotybė. Čia atskirą romaną apie tai galima parašyti. Alexas mus buvo įspėjęs, bet mes kažkaip nesugebėjome susiplanuoti laiko ir naktinio vairavimo išbandymus teko pajusti savo kailiu. Nepatariam.

Išvykę iš Havanos apie ketvirtą vakaro, viešbutį Varadere pasiekėm tik aštuntą vakaro.

10 val. grąžinome nuomuojamą automobilį „Plaza Americas”, tada ten pasivaikščiojome po parduotuves ir pirkome suvenyrus. Šiandien – visa diena ramiai prie jūros, planuojant likusias dienas.

Automobilį buvo galima nuomuotis viešbutyje „Playa Alameda”, tačiau čia kita kompanija ir jokios garantijos, kad atvykus visi automobiliai nebus išnuomuoti. Nuoma verta pasirūpinti prieš vykstant.

Iš „Plaza Americas” iki savo viešbučio grįžome taksi. Dar galima važiuoti senoviniu automobiliu arba COCO taksi, kuris dviems kainuoja iki Playa Alameda 10 CUC. Taigi, keturiems pigiausas būdas važinėtis po Varadero kurortą yra taksi, nors maloniausias – seni automobiliai arba motoroleriai.

Varadero-Trinidadas – apie 280 km. 8.00 val. išvykstame iš Varadero. Apie 15 val. būnam Trinidade, seniausiame Kubos mieste. Atstumą tenka įveikti serpantinais, todėl kelionė į vieną pusę trunka net septynias valandas. Miesto įkūrimo data laikoma 1514 m. , o 1988 m. šis miestas įtrauktas į UNESCO saugomo kultūros paveldo sąrašą.

Papusryčiaujam ir pakuojamės daiktus. Mus paima „First Choice” autobusas 13 val. ir 15.00 val. jau turime būti Varadero oro uoste. 17.00 val. Išskrendame iš Kubos į Londoną.