Dviese Italijoje per 18 dienų

Vilnius-Romos Ciampino oro uostas. Skrydis iš Vilniaus labai ankstyvas – 6 val. kylame.

Išvakarėse 18-ai dienai susikrauname vasarinę mantą į nedidukus Mandarina Duck lagaminus – Ryanair’as leistų didesnius, bet mūsiškiai jau tokie. Maža talpa yra geras dalykas – daiktus dedame atmetimo būdu. Kadangi visąlaik keliausime, lagaminas turi būti patogus – juk jam skirta mobiliosios spintelės funkcija.

Kaskart pasinaudoju kadaise susikurtu kelioninių daiktų sąrašu, kuris koreguojasi tik tuomet, jei kelionė kitokia, nei poilsinė: tarkime, šiemet skrisdama į sporto stovyklą Turkijoje pakavausi visai kitaip: sportiniai rūbai ir kedai užėmė didžiąją dalį lagamino, o tada – vakariniai aprėdai ir bateliai. Nesugalvočiau aukštakulnių vežtis į aktyvią kelionę po Italiją. Bet dauguma daiktų daiktelių kelionėse vis kartojasi ir vis mokausi jų dar pamažinti. Tad atsidarau sąrašą, susipaukščiuoju, ir ramu!

Kadangi esame ilgamečiu statusu besididžiuojantys kaimiečiai, Vilniaus oro uostas mums nėra arti – iš namų išvažiuojame 3 val. nakties. Išvakarėse nesėkmingai bandau užmigdyti save anksčiau ir šiek tiek pailsėti. Nulūžtu likus 2 h iki nustebinusio žadintuvo ir, žinoma, keiksnoju pigias oro linijas, kurios, beje, vasarą visai nepigios (apie 600 eur dviems).

Skrydis lengvas, ramus, kojas laužė ir niekaip nepavyko įsitaisyti nepatogioje Ryanair kėdėje miegui.  Po 2 h 20 min leidomės Romos Ciampini – jau 8 ryto tvoskė karštis. Supratome, kad po plius 12 Lietuvoje, čia turėsime prisitaikyti ir 18 dienų kęsti ne mažiau kaip +30 dienomis.

Oro uostas mažiukas, – bagažas tik rankinis, tad pagal instrukciją išeiname ir susirandame įvažiavimą į parkingą Nr. 3 – jis ties sankryža ir degaline. Tokią instrukciją buvome gavę iš auto nuomos kompanijos. Nemokamas mikriukas turėjo laukti, bet…nelaukė. Juk Italija! Skambiname nurodytu telefonu ne kartą – autoatsakiklis. Bet tai neerzina – žinome, kur atvykome, suprantame, kad „dirbame nuo 8:00” italams yra tik banali privaloma būtinybė įrašyti darbo valandas į Google.

Po 8:10-15 pasirodo shuttle – sulipame tie patys lietuviai iš Vilniaus lėktuvo – mes, laimei, paskutiniai, tad…atvykę esame pirmieji ir automobilį gauname pirmieji. Visų dokumentų užpildymas trunka apie 30-40 min. Tad, jei eilėje esate gale, galite tik įsivaizduoti…Gauname džipuką, vardu kažkokia Škoda. Pravažiavusi vos 2000 km, tad nauja. Parodome auto nuomos karalaitei jaunai italei pastebėtą įbrėžimą (juk paliekame 1200 eur užstatą ir svajojame po kelionės jį atgauti neapkarpytą) – ji nusijuokia: iki 3 cm italams jokie įbrėžimai nėra verti dėmesio! Mašina, žinoma, esame patenkinti – nauja, automatas, ne tokia ir maža – bagažinėje lengvai telpa mūsų rankinio dydžio lagaminukai ir kuprinės. Auto nuoma 18 dienų su pilnu draudimu, papildomu vairuotoju ir automatinės pavaros privalumais – 692 eur, kai didžioji dalis sumos mokama užsisakant mašiną, o atvykus padengiamas tik 120 eur likutis. Jei norite mažiau mokėti nuomuojantis internetu, automobilio nuomos kainas kyla.

Plano neturime, tad žemėlapyje susirandame jūrą – ten ir sukame. Beje, dar atsisveikinime su lėktuve sutiktais bičiuliais, kurie traukia į Romą, o vėliau – Apuliją.

Romos pakraščiai šiurpina nuo šiukšlių ir netvarkos – Lietuvoje mūsų akys yra pripratusios prie švaros ir vis tiek sugebame pabambėti, kad kažkas negerai. Užsukame į kelis miestukus pakeliui – „bomžynai”.

Pasiduodame rudos spalvos kelio nuorodos vilionėms ir neilgai netrukus atsiduriame prie Ostia Antica. Google rekomenduoja aplankyti, ypač tiems, kurie nebuvo ir neplanavo būti Pompėjoje – šioje kelionėje mes kaip tik tokie. Perkame bilietus po 18 eur kiekvienam, paprašome aptarnavusio italo išpiešti ant žemėlapio, ką labiausiai verta aplankyti ir imame muziejaus atvirą mašinytę, kad nuvežtų į senovės miesto priešingą pusę, kad per 3 h galėtume grįžti (o ne per 6!). Teritorija tokia milžiniška, kad čia galima praleisti ir visą dieną, net kokį pikniką pasidarant. Kepinant 30+ mes tikrai nuvargome, – laimei, kad vis pavykdavo rasti šešėlius. Ypatingai gelbėjo garsiosios skėtinės pušys. Jos nuostabios ir kuria taip reikalingus pavėsius. Vieta nuostabi ir tikrai verta dėmesio.

Tada sukome iki Ostios miestuko tiesiog įdomu dėlei, – supratome, kad senovės Ostia buvo kur kas gražesnė ir kokia neviltis ištiktų, jei tų laikų žmonės pamatytų, kaip dabar atrodo arčiau jūros pasislinkęs naujasis miestas. Jie nenorėtų to pamatyti, kaip ir mes, – sprukome apsukę ratą.

Važiuodami pakrantėmis ir toldami nuo Romos matėme tvarkingesnius paplūdimius, gražesnius miestelius. Jei pamatydavome kokią pilaitę ar ledų kavinukę, užsukdavome.

Alkani ir be miego užsukome į Havanos paplūdimį – kavinėje ant jūros kranto suvagėme salotų ir garsiųjų brusketų (paskrudintas batonas su pomidorais, baziliku, nuostabiuoju Italijos aliejumi). Ledinis alus buvo pats tas prie svilinančių 30+. O mes vis dar iš lėktuvo – su prie kūno limpančiais džinsais…

Prie Santa Severa pilies sustojome tik pasidairyti pilies, žvelgiančios į vandenis, vaizdais – paplūdimiuose aplink tiršta, nes Roma vis dar arti. Kur akys užmato italai mirksta vandeny.

Kur kas didesnė – Santa Marinella, susiliejanti su Civitavecchia ir mums priminusi tą pačią Havaną. Atostogauti čia nenorėčiau, bet miestukas dailus, – laimei, visi esame skirtingi ir gal kažkam čia patiktų. Italai turi tiek pakrančių, kad tikrai galima rinktis ramesnes vietas, jei yra toks poreikis. Lekiam toliau. Ledus kartu su klegančiais paaugliais ir nuo saulės besislapstančiais senjorais kertame pakeliui – irgi ant jūros kranto, Lido de Tarquinia. Paplūdimiai čia nusėti gultais ir kavinėmis, bet ku ku – kur žmonės. Be vieno kito italo popiet čia buvo absoliučiai tuščia.

Pakeliui susirandame nakvynę – nors toliau nuo vandens, bet vieta nuostabi – galime rekomenduoti: nakvynė (95 eur su pusryčiais ir visais grožiais bei patogumais): La Posta Torrenova Orbetello kaimelio pakrašty. Jauku, mes dar pasipliškenome baseine, vakarienei restorano nenorėjome, buvome nuvargę, – mums puikiai tiko šalia esančios maisto parduotuvės salotos ir užkandukai. Maistas Italijoje nuostabus visur – net tos išsinešimui skirtos salotos. Miegas mus nurungė…

Gavosi toks maršrutas:

Bus pridėta.