Ką veikti Kretingoje? Mano smalsus savaitgalis Žemaitijoje

Kretingos istorija prasidėjo dar viduramžiais, o Magdeburgo miesto teisės jai buvo suteiktos 1609 metais, valdant Jonui Karoliui Chodkevičiui. Būtent jo rūpesčiu čia iškilo pranciškonų vienuolynas ir bažnyčia, iki šiol išliekantys vienais svarbiausių miesto simbolių. Kretinga net vadinama Mažuoju Vatikanu dėl penkių mieste įkurtų vienuolynų. Be pranciškonų vienuolyno, čia dar yra Švč. Mergelės Marijos Nepaliaujamos Pagalbos Šv. Pranciškaus seserų kongregacija, Dievo Meilės Misionierių seserų kongregacija, Švč. Jėzaus Širdies pranciškonių Misionierių kongregacija ir Šv. Klaros seserų vienuolynai. Pastarasis man jis iš karto priminė Asyžių Italijoje – vietą, į kurią Musė ne kartą sugrįžo ir apie kurią jau esu rašiusi (skaityti čia ir čia). Būtent ten gimė šv. Pranciškaus ir šv. Klaros istorija, o čia, Kretingoje, atrodo, lyg mažytė jos dalis būtų persikėlusi į Lietuvą. Visada smagu atrasti tokias netikėtas gijas, sujungiančias skirtingus kraštus.

Planuoju pasinaudoti galimybe: Kretingos rajono turizmo informacijos centras organizuoja teminę ekskursiją „Pažintis su 5 Kretingos vienuolynais“ po keturis moterų ir vieną vyrų vienuolyną. 

Kretingą taip pat garsina grafų Tiškevičių dvaras, Žiemos sodas ir parkas, kurie šiandien yra vienos lankomiausių miesto vietų.

Tačiau Kretinga gali pasigirti ne vien gražiu dvaru ar žiemos sodu. Čia gimė ne viena Lietuvos naujovė: 1878 m. dvare pradėjo veikti pirmoji Lietuvoje hidroelektrinė, o 1882 m. buvo nutiesta pirmoji telefono linija, sujungusi Kretingos, Plungės ir Rietavo dvarus. Dar vienas įdomus faktas – 1898 m. grafaitė Marija Tiškevičiūtė Kretingoje įkūrė pirmąjį lietuvišką vaikų darželį. Panašu, kad Kretinga ir anuomet mėgo būti žingsniu priekyje.

Su Kretinga Musė pažintį pradėjo jau labai seniai, bet kiekvieną kartą čia grįžusi vis iš naujo atrandu tas pačias vietas ir negaliu jomis atsigrožėti. Šįkart turėjau šiek tiek daugiau „vienišo” laiko – nereikėjo niekur skubėti, daugiau paskaičiau apie miesto istoriją ir atradau ne vieną įdomų faktą.

Jei planuojate kelionę į Kretingą, prieš vykstant kviečiu trumpam stabtelėti ir šiek tiek pasidomėti miestu – čia arba kituose šaltiniuose. Aš visuomet užsuku į turizmo informacijos centro puslapį – smalsu pamatyti, kaip savo miestą svečiams pristato patys kretingiškiai. Kai kurias vietas jau buvau aplankiusi anksčiau ir ne kartą – labai rekomenduoju Kretingos rajone esantį didžiausią Europoje japonišką sodą, esu vieną svarbią šventę šventusi Atostogų parke, dar nebuvau, bet šiemet Aistė Smilgevičiūtė ir Rokas Radzevičius (grupė „Skylė”) nauja daina priminė mums visiems apie Imbarės piliakalnį, esantį irgi Kretingos rajone. Keliaudami į Kretingą, dar paskaitykite apie Darbėnus, Baltų mitologijos parką – gal irgi norėsite užsukti.

Labai trumpą Kretingos istoriją ir pagrindines lankytinas vietas galite rasti šioje svetainėje.

Kai turi vietinį gidą, planuoti nereikia. Maršrutas dažniausiai atrodo taip: „eik čia, dabar čia, o dar būtinai tau reikia pamatyti šitą.“ Tad taip ir darau.

Automobilį paliekame aikštelėje šalia Tiškevičių dvaro ir Žiemos sodo.

Kretingos muziejus su garsiuoju Žiemos sodu jau ne vienerius metus patenka tarp lankomiausių muziejų Lietuvoje. Ne be reikalo – net jei čia jau esate buvę, sugrįžti tikrai verta. Kaskart atrandu ką nors naujo, – muziejus gyvas parodomis, renginiais.

Pastaraisiais metais muziejaus teritorijoje atsirado ir Tradicinių amatų centras. Čia vyksta edukacijos, kuriose smagu dalyvauti ne tik vaikams, bet ir suaugusiesiems. Galima senovinėje duonkepėje išsikepti tradicinės duonos ar dvaro pyrago, nusivelti vilnones pirštines, o dvaro saldaininėje pasigaminti karamelinių saldainių – tokių, kurių skonis daugeliui primena vaikystę.

Muziejui skyrėme valandą, gal daugiau. Manau, kad būtų vertinga kitąkart keliauti su gidu – sutikome nemažą grupę, klausantis pasakojimo – skambėjo įdomiai.

Šalia amatų centro atsirado nauja pramoga – pasilikome kitam kartui. Kretingos muziejus prieš porą metų Akmenos upe paleido nedidelį elektrinį laivą, kuriuo plaukiant galima pažinti senąjį miestą bei tuo pačiu pasigrožėti pakrantėmis, – pamatyti miestą kitu kampu. Mums atvykus, šalia laivelio jau būriavosi šeimyna su pikniko krepšiais. Kitąkart būtinai išbandysime – apie šią pramogą rašė ir populiarus portalas.

Žiemos sodo žaluma vasarą atrodo gana įprastai, tačiau žiemą čia pasijunti lyg egzotiškame krašte – malonu paganyti akis po spalvas ir bent trumpam pasimėgauti Karibų atmosfera.

Antrame muziejaus aukšte akį patraukė Prano Domšaičio tapybos paroda, skirta Afrikai. Iš nedidelio Rytų Prūsijos kaimo kilęs tapytojas buvo tikras pasaulio pilietis. Man tai buvo naujas vardas, bet įsiminė. Jo Afrikos peizažai ir veidai nors ir egzotiški, tačiau kartu labai gyvi ir artimi.

Kelios minutės grožio – ši paroda tikras atradimas nedideliame Lietuvos miestelyje.

Išėjusios iš muziejaus dar pasigrožėjome gėlynais ir pasivaikščiojome jo tęsinyje – pastatuose kitoje gatvės pusėje. Ten įsikūrusi jauki kavinukė ir įdomių saldumynų krautuvėlė. O kava lauke, šalia čiurlenančio vandens krioklio, buvo tikra atgaiva – toks malonus akimirkos stabtelėjimas.

Nors galima nukeliauti pėsčiomis, bet mes grįžome į Kretingos centrą automobiliu – Inga turėjo reikalų, tad iššokau netoli Kultūros rūmų ir išsiruošiau apsižvalgyti viena. Šalia Kultūros namų – nuostabus tvenkinys su fontanu centre ir milžiniškais gluosniais, įmerkusiais savo lengvas „balerūniškas” šakas į skaidrų vandenį.

Atėjau iki Lurdo – besileidžianti saulė šiai vietai suteikė ypatingumo. Kretingos Lurdą pranciškonai pastatė 1933 metais – tais pačiais metais, kai tikrasis Lurdas Prancūzijoje minėjo 75-ąsias metines. Tik skirtumas tas, kad Prancūzijos grotoje vaikams iš tiesų pasirodė Mergelė Marija. Kretingoje tokio stebuklo nebuvo, tačiau ir čia nuo seno tikima šalia Lurdo tekančio šaltinio gydomąja galia.

Įdomu ir tai, kad Kretingos Lurdas pastatytas iš nugriautos alaus daryklos akmenų. O jo atidarymo ceremonija 1933-iaisiais buvo išties įspūdinga – į Kretingą iš visos Lietuvos susirinko net 25 tūkstančiai maldininkų!

Aplink – kruopščiai prižiūrėta aplinka: tvarkingi takeliai ir upelis, švelniai vingiuojantis idealiai nupjautos žolytės žalumoje. Kelios minutės su savimi ir maldomis dar niekam nepakenkė…Laiptais užkilau iki pagrindinės gatvės. Iš abiejų pusių – kapinaitės. Perėjau gatvę ir atsidūriau senosiose kapinėse. Čia ilsisi garsiausias miesto žmogus – kunigas, botanikas Jurgis Ambraziejus Pabrėža, vienas pirmųjų lietuviškosios mokslo kalbos kūrėjų. Daugelis Kretingos miesto gyventojų laiko tėvą Ambroziejų šventuoju, lanko jo kapą, meldžia jo užtarimo nuo ligų ir nelaimių. Broliai pranciškonai dar prieš karą ant kunigo kapo pastatė koplytėlę – ją verta aplankyti.

Kitoje gatvės pusėje esančiose kapinėse akį patraukia neogotikinė Tiškevičių šeimos koplyčia – viena gražiausių tokio tipo koplyčių Žemaitijoje. Užeiti nepavyko,  – reikia tiesiog pasidomėti laiku, kada ji būna atverta lankytojams.

Net jei kapinės paprastai nėra jūsų kelionių maršruto dalis, čia tikrai verta stabtelėti. Dėl istorijos, gražios architektūros ir tos ypatingos ramybės, kurią pajunti vos įžengęs.

Grįžau pro Pastauninko parką su tvenkiniu ir fontanu iki Kultūros centro – Scanoramos vasaros sezono atidarymo proga lauke vyko įspūdingas menininkų pasirodymas. Jam pasibaigus su visais kitais žiūrovais persikėlėme į kitą pastato pusę – po dar vieno trumpo „performance” jau sutemus ten ant pastato sienos buvo rodomas Scanoramos filmas. Mes jau nesulaukėme – norėjosi namo.

Maršrutas po Kretingą be skubėjimo ir su malonumu:

Valandą, pusantros skirkite – Kretingos dvaras ir Žiemos sodas

Pažintį su Kretinga pradėkite nuo vietos, dėl kurios čia atvyksta daugiausia lankytojų – Kretingos dvaro ir garsiojo Žiemos sodo. Skirkite laiko ne tik oranžerijai, bet ir muziejui, parkui, Astronominiam kalendoriui, o jei keliaujate su vaikais – užsukite į Tradicinių amatų centrą. Tai ta vieta, kurioje galima praleisti ir pusvalandį, ir gerokai daugiau.

Valandą su nukeliavimu – Pranciškonų vienuolynas ir bažnyčia

Vos kelios minutės pėsčiomis – ir atsidursite prie vieno svarbiausių Kretingos simbolių. Užsukite į Viešpaties Apreiškimo Švč. Mergelei Marijai bažnyčią, pasivaikščiokite vienuolyno kieme, stabtelėkite prie Šv. Klaros seserų vienuolyno. Jei bažnyčia atvira, verta nusileisti į Chodkevičių šeimos kriptą – čia ilsisi miesto įkūrėjas Jonas Karolis Chodkevičius ir jo šeimos nariai.

30 min – Senosios kapinės

Nuo bažnyčios visai netoli – senosios Kretingos kapinės. Tai viena ramiausių ir jaukiausių miesto vietų, kurioje ilsisi garsiausias Kretingos žmogus – kunigas, botanikas ir vienas pirmųjų lietuviškosios mokslo kalbos kūrėjų Jurgis Ambraziejus Pabrėža. Būtinai atkreipkite dėmesį ir į neogotikinę Tiškevičių šeimos koplyčią – vieną gražiausių tokio tipo statinių Žemaitijoje. Net jei paprastai kapinių nelankote, čia verta trumpam stabtelėti – dėl istorijos, architektūros ir ypatingos ramybės.

Valanda – Pietūs „Kryžkelėje“

Po ilgo pasivaikščiojimo metas pietums. Jei reikėtų rekomenduoti vieną vietą, be didelių dvejonių rinkčiausi „Kryžkelę“. Tai ne tik skanus maistas, bet ir vieta, į kurią norisi sugrįžti dėl žmonių. Jau ne kartą čia pietavome, todėl šį restoraną drąsiai galiu rekomenduoti ir jums. Kartais juk geriausi kelionių atradimai būna ne muziejuose, o prie gardžios sriubos ar puodelio kavos.

30 min – Pastauninko parkas, Lurdo grota ir fontanas

Po pietų pasukite į Pastauninko parką. Tai viena mėgstamiausių kretingiškių vietų pasivaikščioti – sutvarkyti takai, tvenkinys, vasarą veikiantis fontanas, suoliukai ir daug žalumos kviečia bent trumpam sulėtinti žingsnį. Čia pat rasite ir Lurdo grotą – 1933 m. įrengtą šventą vietą, kuri iki šiol traukia maldininkus ir ieškančius ramybės. Net jei nesate piligrimas, ši vieta turi kažką ypatingo – tylu, jauku ir labai kretingiška.

Valanda – Senamiestis ir kava

Prieš išvykdami dar neskubėkite. Pasivaikščiokite Rotušės aikštėje, užmeskite akį į senąją miesto architektūrą, užsukite į mažesnes gatveles. Kretingos senamiestis nėra didelis, tačiau būtent čia geriausiai pajusite miesto ritmą. Jei po pietų dar liko vietos desertui, užsisakykite kavos ir leiskite sau bent keliolika minučių niekur neskubėti. Man atrodo, būtent taip Kretinga atsiskleidžia gražiausiai – ne bėgant nuo objekto prie objekto, o tiesiog lėtai būnant.

Tiesa, Musė keliavo ne tik po Kretingą. Tą patį savaitgalį dar buvau Karklėje ir Preiloje. Preiloje laukė ypač malonus susitikimas su bičiuliais – nuostabiais žmonėmis, su kuriais ne tik leidomės į puikų žygį su pakilimais ir nusileidimais, bet ir mėgavomės pasakiškais Kuršių marių bei Baltijos jūros vaizdais. O kur dar trešnės, jūrų gėrybės ir pats maloniausias bendravimas. Ačiū už laiką, mielieji Jelena ir Arūnai! Buvo nepamirštamas laikas.

Kitais kartais lankydavausi Palangoje, Kretingos rajone esančiame japoniškame sode, safaryje Karklėje ar Atostogų parke. Man dar labai patinka Nemirseta – ypač galimybė ją atnaujintu taku pasiekti dviračiu iš Karklės. Takas driekiasi per saugomą Pajūrio regioninį parką šalia jūros – vaizdai priverčia ne kartą sustoti ir traukti foto aparatus.

Šiame krašte dar tiek daug galima pamatyti ir patirti! Aplink Karklę pažymėti  sveikatingumo takai – tad geri kedai ant kojų ir pirmyn.

Takų apžvalga: