Ir vėl dviračiais: šįkart – Norvegija

Kas mane pažįsta, jau žino, jog kasmet vis išvykstu su dviračiu naujų tolių patyrinėt. Pernai tokiu laiku mynėm aplink Šveicariją. O šių metų tikslas – N O R VE G I J A.

Preliminarus planas – iš Bergen pasiekti šiauriausią tašką Nordkapą. Skrydžio bilietų atgalios neturim, todėl keliausim savo tempu, ten kur akys mato, širdis nori, orai leidžia, ir keičiant planus jeigu to prireiks.

Skrydis ankstyvas – 6val. Visai nemiegoję pradėjom krapštytis iš namų 2 val. Oro uoste pasvėrėm viską, persidėliojom, saugiai užklijavome dėžes ir atidavėme – kiekvienas iš mūsų vežasi po ~50-55 kg (įskaitant dviratį). Tiek ir turės mūsų kojytės kiekvieną dieną „tempti”.

Atskridus į Bergeną, užtrukome apie 3 val., kol dviračius susirinkome, daiktus susipakavome. Pradžioje visada būna nesklandumų – mano vieno rato stabdžiai neveikė (vėliau mieste meistras sutvarkė), o Julius vienos tašės laikiklio dalis nulūžo – važiuoti galima, bet nuimti nuo dviračio nelabai – kol kas mins taip, kol neras kažkur naujos tašės.

Diena kojų apšilimui – oras neblogas, tik šaltas vėjas – numynėme iki Bergeno senamiesčio, apsižvalgėm, ir pajudėjom link kempingo – pakeliui keli kalniukai leido suprasti, kas mūsų laukia šioje kelionėje.

Musės kelionę po Norvegiją galite skaityti čia – rasite ir apie Bergeną.

Nemiegoję daugiau nei parą, norėjome tik vieno – miego. Todėl pasiekus kempingą – pavalgėme ir griuvome ilsėtis.

Anksti anksti ryte prabundame nuo barbenimo į palapinės stogą – och, lietus. Stveriu telefoną – žiūriu: tik mažas lietaus debesėlis, pfjuuu…Bet perpiet – žadamas stiprus lietus. Staigiai šokame iš miegų, pakuojamės, lengvai užkandame ir sėdame ant dviračių. Kelias vaizdingu maršrutu, dairomės – vis žvilgtelim atgal, ar nesiveja lietus. Deja, „pagavo”, šiek tiek sušlapome, bet, laimei, ne kiaurai.

Kaip tik laiku pasiekėme keltą – kol persikėlėme į Utne kaimelį, sušilome. O anoje kranto pusėje oras kardinaliai pasikeitė: išlindo saulė, atšilo (nors prognozė vis dar rodė, jog iki vakaro turi stipriai lyti). Nusprendėme pasinaudot tokia laime ir minti pirmyn: ten, kur saulė, – į Odda miestelį. Keliasdešimt kilometrų palei fiordą – nuostabūs vaizdai ir gražus kempingas dienos pabaigoje. Tačiau nuo ežero pūtė toks stiprus vėjas , jog teko sukti galvą, kaip nuo jo apsisaugoti – atrodo, pavyko neblogai, paslėpėme palapinę už palapinės ir papildomas tentas aptakumo suteikė, kad palapinės negriautų.

Google maps, matyt, dėl kelto, nerodo galimybės pasiekti Oddą dviračiais, bet maršrutas toks:

Žygis pėsčiomis į Trolltunga. Ryte ir vėl lietus, bet šįkart budina žadintuvas – keliamės 6 val. Greit pakuojamės kuprines, krapštomės iš palapinės, pavalgom ir 7 val.  jau sėdam į autobusą, kuris nuveža iki Trolltungo tako pradžios. Prižiūrėtojai čia draugiškai, prieina prie kiekvieno ir paklausia, ar turi tinkamų drabužių, užtektinai maisto ir vandens. Prie mūsų irgi priena, atidžiai nužiūri, mato kad mes tinkamai pasiruošę – nuo galvos iki kojų su neperšlampamais drabužiais. Pajudam – laukia 14 km iki tikslo ir tiek pat atgal, viso ~28km. Visą dieną pila lietus, retkarčiais apstoja, rūkas prasisklaido, saulės spinduliai mus paliečia, vaizdas „atsiveria”.

Per 5 valandas pasiekiam Trolltungą – nieko nesimato, viskas tirštam rūke. Bet kelioms minutėms rūkas prasisklaido, – wow, koks vaizdas! Dar spėjame kelias nuotraukas pasidaryti, ir vėl viskas pasislepia, ir vėl lietus prasideda. Sukamės atgal…Pusiaukelėje dingsta visi debesys, rūkai, lietūs, pasirodo saulė, mums prasiveria akys – vaizdai visai kitokie, nei ryte – galėjo toks oras būti visą dieną. Bet yra kaip yra.