Pasirinkite kelionės atributus:
 

Pasirinkite šalį:

Dviese dviračiais Šveicarijos peizaže

4 ratai skirti kūnui, 2 ratai - sielai.

Šveicarijos kalnais ir kloniais.

2 žmonės. 2 dviračiai. Nauja kelionė!

Už šį aprašymą ir nuotraukas noriu padėkoti žmogui, kuris dviračiu yra apkeliavęs tiek daug – kito tokio žmogaus nepažįstu! Paskutiniu metu Milda keliones dviračiu aprašo ir savo asmeninėje Facebook paskyroje, – laimei, sutiko pasidalinti ir čia. Dėkinga be galo, – taip norisi, kad kuo daugiau žmonių paskaitytų ir pamatytų tokias K I T O K I A S keliones! Pirmąją Mildos kelionę Musėje skaitykite čia.

Kadangi Milda ir Julius išvyko birželio pradžioje, šią kelionę pildysiu jų kelionės ritmu – einamuoju metu. Sekite nuostabių jaunų žmonių kelionę dviračiais Šveicarijos kalnais kartu su Muse!

Pirma diena. Vilnius-Ciurichas

06/06/2024

Dviračiais aplink Šveicariją (atvykimas ir 1d mynimo) – ilgai laukta kelionė prasidėjo. Dviese su Julius Masaitis.

Kaip visados, supakuotus dviračius teko skraidintis dėžėse. Tai reiškė, kad pakeliui reikėjo „laimėti” kelias loterijas:

  1. Ar į taksi sutilps didelės dėžės? Išsikvietėme du XL dydžio Bolt’us. Į Prius Plius Juliaus dėžė niekaip nelindo – sutalpinome manąją, mažesnę. Laimei, kitas atvažiavęs buvo didesnis VW Sharan’as – jame tilpo ir Juliaus dėžė. Tada sėkmingai pasiekėme oro uostą. O ten tiek žmonių!Gerai, kad darbuotojai padėjo prasiskint kelią iki registracijos, paskui į kitą salės pusę dėžių peršvietimui (dėl to sustojo kitų žmonių aptarnavimas – net 3 darbuotojai bandė įgrūsti dėžes į skanerį) ir vėl per visą salę iki saugumo patikros, kur pagaliau atidavėm dviračius.
  2. Ar dviračiai bus įdėti į lėktuvą Vilniuje? Praeitos kelionės patirtis rodo, jog taip ne visada būna. Taip, čia irgi viskas ir vėl sėkmingai – matėme, kaip kartu su visais lagaminais atvežė ir mūsų dėžes, bei įgrūdo į lėtuvą.
  3. Skrydis buvo su persėdimu per Rygą (persėdimui turėjom 40 min) – ar dviračiai bus greit iškelti iš vieno lėktuvo ir perdėti į kitą? Taip, čia irgi viskas sėkmingai – lipdami į lėktuvą stebėjom, kaip abi dėžės įkeliamos.

Taigi 3 loterijos ir visos laimėtos, laimingai pasiekėme Ciurichą. Nusipirkę dujų, išsikeitę pinigų, pasijungę internetą, sėdome į autobusą ir pavažiavome kelias stoteles. Tuomet 500 metrų vėžlio greičiu nešėmės visus daiktus,  nes svorio buvo daug – 2 dėžės po 25 kg, 1 krepšys 20 kg ir 2 krepšiai po 8 kg. Galiausiai pasiekėme vieną labai gražų, senovinį gyvenamąjį namą – čia gyveno jaunuolis dviratininkas keliautojas Dominikas su tėvais (iš anksto su juo susisiekiau ir jis sutiko mus priimt nakvynei bei pasaugoti dėžes 2,5 savaites iki kol grįšim). Mama buvo padarius skanią vakarienę, o Dominikas užleido savo kambarį mums pernakvoti. Su Dominiku smagiai paplepėjome prie pusryčių stalo.

Antra diena. Ciurichas - Einsiedeln vienuolynas

07/06/2024
Ryte, susirinkome dviračius, atsisveikinome su šeima ir pajudėjome. Iškart supratome, jog skydžiai dviračiams „nepatiko”, teko važiuot pas artimiausią meistrą, kuris per kelias minutes perreguliavo mano dviračio bėgius, o Juliui sutvarkė vairo kolonėlę. Laimingi judėjom toliau. Pirmieji
40 km palei Ciuricho ežerą buvo tiesiog tobuli – tiesus, lygus kelias su dviračių juostomis ir mandagiais vairuotojais. Antra dienos dalis nebuvo tokia lengva – teko kilti į labai aukštą kalną. Per 10 km sukilome 600 metrų aukštyn. Ir mynėme ir stūmėmės, o vietiniai – elektriniais dviračiais lenkdami, užjausdami mus palydėdavo akimis. Išlieję daug prakaito ir atidavę nemažai jėgų, įveikėme atkarpą per 3 valandas! Ir tada pasimatė pirmosios snieguotos kalnų viršūnės, nuostabūs slėniai, daug kaimo keliukų – vaizdai atpirko viską. Aplankėme įspūdingo dydžio vienuolyną (Einsiedeln Monastery). Prie jo vyko ir Vienos valso koncertas – repeticija prieš pagrindį pasirodymą.
Pradėjus temti pasiekėm kempingą ir kaip tik tuo metu pradėjo stipriai lyti su griaustiniais ir žaibais – skubiai pasistatėme palapinę. Nusiprausę ir pavalgę griuvom miegot. Pirma keliavimo dviračiais diena tikrai nebuvo iš lengvųjų.

Trečia diena. Zug-Lucerna

08/06/2024

100 km diena.

Anksti ryte prikėlė žadintuvas – vištos ir gaidžiai Pasirodo kempinge yra vištidė, o mes vakare nematydami pasistatėme palapinę šalia. Rytinė saulė ritinėjosi dangum ir išdžiovino visus šlapius daiktus.

Diena žadėjo daug nuolydžio ir mažai kalnų. Todėl kojytės galėjo pailsėt po anos dienos krūvio.

Visą dieną akys „ryte rijo” viską ką matė aplink – būtent tokių vaizdų ir norėjau važiuodama į Šveicariją.

Per pietus Zug mieste užklupo stipri liūtis, tik spėjom palyst po vienu tiltu… o kad laikas nenueitų veltui, išsitraukėm maisto ir pavalgėm Vietiniai, atrodo, pripratę prie tokių prastų orų – dvi moterys praeina pro mus basomis kojomis, kostiumuotas vyras pramina dviračiu permirkęs, keli vaikai su rankšluosčiais pralekia – niekam nesvarbu, kad bus kiaurai šlapi, judėjimas dėl to nesustoja.

Pusvalanduką palaukę ir nustojus lyt, judėjom toliau.

Aplankėm Lucernos miestuką – senamiestis ir mediniai tiltai atėmė žadą.

Vakare atvykome pas vieną šeimą, kuri mus maloniai priiėmė pernakvot. Pavaišino šveicariškais sūriais ir jų kepimo technika: ant stalo stovi specialus grilis, ir kiekvienas žmogus ant tokios mentelės užsidėjęs sūrio, mėsytės, svogūniuko, pomidoriuko, deda mentelę ant to griliaus ir po keliu minučių paruošta – valgom lydytą karštą sūrį! Taip kartojom kelis kartus ragaudami skirtingas rūšis ir kitus ingredientus – labai patiko.

Ketvirta diena. Lucerna - Interlaken

09/06/2024

Visa diena: 30 km ir 700 m sukilimas.

Ryte prabudom su nuostabiu vaizdu į kalnus. Nicole ir Alex buvo paruošę skanius pusryčius. Skanaudami paplepėjome įvairiomis temomis. Jie pardavinėja savo mašiną – nori nusipirkti kemperį kelionėms (turi planų ir Baltijos šalis apvažiuoti). Kasdien į darbą ir aplink važinėja su dviračiais – turi ir paprastus, ir elektrinius, todėl automobilio net ir nereikia.

Šiek tiek apsiplovę dviračius, atsisveikinę ir padėkoję už svetingumą, pajudėjome pirmyn.

Kelias laukė nelengvas – daug stačių kalnų, ir dviračio stūmimo. Reikėjo spėti per kelias valandas įveikt kelią ir pasiekti miestuką, nes vėliau prognozavo stiprų lietų.

Pakeliui vienam kaimelyje, apsuptame kalnais iš visų pusių, Julius pakelia akis į viršų ir sako: „Matai ten aukštai aukštai traukinys kyla – tiesiai stačiai kalno šlaitu…” Po kelių minučių supratome, jog ten ir mums teks kilti – palei bėgius einančiu takeliu. Sunkiai, bet besimėgaudami ir gėrėdamiesi vaizdais įveikėme atkarpą.

Stabtelėjom prie traukinių stoties ir radę pastogę prisėdome užkąsti. Antra dienos atkarpa turėjo eiti slėniu palei ežerą link Interlaken miestelio ~30km. Bet kaip tik nuo jo į mūsų pusę artėjo audra – stebėjome, kaip tarp kalnų slėnyje slenka tamsūs grėsmingi debesys.

Aš dar turėjau vilties, kad nebus viskas taip blogai kaip atrodo, bet Julius nesileido į kalbas ir nupirko traukinio bilietus į Interlaken. Įsėdom. Traukiniai puikūs, pritaikyti vežti daug dviračių. Pradėjom važiuot ir susidūrėm su škvalu – lijo dideliais ledo gabalais, tiksliau snigo ir kelis kilometrus aplink viskas tapo balta. Gerai, kad nepapuolėme į tokį škvalą mindami dviratį

Labai greit atvykom į Interlakeną. O čia jau saulė šviečia, – tik viskas šlapia. Šiek tiek pasisukinėjome po miestelį ir atvykome pas dar vieną vietinį žmogų – nakvynei. Vėl visas vakaras pilnas šnekų apie keliones ir nuotykius.

Penkta diena. Interlaken - Lauterbrunnen - Mürren - Grindewald - Lauterbrunnen

10/06/2024

Diena be dviračio – visą dieną skyrėm vaikščiojimui tarp kalnų.

Su traukiniu nuvykom į Lauterbrunnen miestuką. Nuo ten pasimėgaudami pėdinome slėniu besidriekiančiu tarp kalnų ir gėrėjomės nuo stačių šlaitų tekančiais kriokliais.

Vėliau sėdome į gondolą, pakilome į miestuką Mürren 1,6 km aukštyje. Tuomet palipėjome dar aukščiau – iki 1,8km kad pasigėrėtume dar gražesne panorama. Deja, snieguotos viršukalnės visą dieną pasislėpusios tūnojo debesyse, bet, mūsų laimei ir džiaugsmui, būtent tą akimirką danguje prasivėrė nedidukas langas ir parodė tą nuostabų grožį – baltas kalnų viršūnes. Tai buvo vienintelis kartas per visą dieną.

Pažygiavę toliau, sėdome į senovinį medinį traukinuką ir pavažiavome kelias stoteles. Vėliau pėsčiomis vėl nusileidome atgal įį Lauterbrunnen. Kadangi turėjom dar kelias valandas, tai nusprendėme su traukiniu nulėkti į kitoje kalno pusėje esantį miestuką Grindewald – laba turistinis ir vaizdai ne tokie įspūdingi.

Grįžome namo jau pradėjus temti.

Šešta diena. Lauterbrunnen – Thun - Bern

11/06/2024

Ryte prabundam – apsiniaukę. Pusryčiaujam – purškia. Atsisveikinam su mus priėmusiu (dviem naktims) vaikinuku iš Čekijos, kelis metus gyvenančiu Šveicarijoje. Pradedam minti – purškia. Šalta, vos 12 laipsnių.

Pasiekiam Thun miestuką, užvažiuojam į pilaitę (Schloss Thun,Schlossberg 1, 3600 Thun, schlossthun.ch ), stovinčią ant kalno, prisėdam ant suoliuko po stogeliu su vaizdu į miestą. Turėtų matytis šalimais esantys kalnai, bet, deja, per daug debesuota.

Ramiai bevalgant ateina didelis lietus. Suprantame, jog laukti beviltiška, nes lis visą likusią dieną. Julius dar pažiūri traukinių bilietus – 70 eur, nuvažiuotume per 20 min. Visgi, įvertinę tai, kad lietus ramus, o atstumas nedidelis – apie 35 km, apsirengiam lietaus rūbus ir sėdam ant dviračių. Kelias tiesus, be kalnų. Dviratininkų grįžtančių po darbų daug – visi ramiai mina, per daug nekreipdami dėmesio į lietų.

Šlapi iš išorės, bet nepermirkę viduje pasiekiame Bern – Šveicarijos sostinę. Lietus aprimsta ir leidžia šiek tiek pasidairyti po senamiestį, esantį aukštai ant kalno.

Galiausiai važiuojame pas dar vieną žmogų, kuris priėmė mus nakvynei – po tokios šlapios ir šaltos dienos tikra palaima miegoti šiltam bute, o ne palapinėje.