Estija: Talinas, Haapsalu, Piarnu
Pirma diena. Vilnius - Ryga arba Baltezeras (nakvynė)
Išvykstu vakare, stengiuosi pasiekti Rygą. Iškart už Rygos, Talino plento pusėje ieškau vietos nakvynei. Svečių namai „Gustini“ (Alderu iela 49, Baltezeras, LV-2164, Latvija, telefonas paskambinti tiesiai: +37126595808, 108 eur/naktis) – jauki poilsio oazė prie Baltazerės ežero. Mane pasitinka miela šeimininkė Vita, panašaus amžiaus kaip ir mes, lietuviškų šaknų turinti latvė. Ant veido šypsena, nors jau gana vėlu, o rankose – pintas krepšelis pomidorų bei agurkų iš jos šiltnamio. Vieta tinkama dviems – labai jau romantiška.

Nakvynei galima rinktis visai „ant kelio“ esančius viešbutukus – kiekvienas turi ir pliusų, ir minusų. Vienai nakčiai jie vis tiek tinkami: „Port Hotel Adazi“, kai vieną kartą atvykau buvo tuščias, restorane vakarieniavau visai viena. Pasigailėjau, kad neturiu maudymosi kostiumėlio, nes tas Port viešbutis turi savo spa.
Esu nakvojusi ir „Čill Easy hotel with self check-in“: ekonominis, bet labai tvarkingas, tylus, su parkingu – tuomet nesutikau nė gyvos dvasios, bet radau virtuvėlę, kur galėjau išsivirti arbatos ir pasivaišinti saldainiais bei vaisiais. Nors niekas nepasitiko ir neišlydėjo, bet jausmas liko geras – tos smulkmenos maloniai įsipaišė prisiminimuose. Visai šalia plento į Taliną – labai patogu, nors ir visiškai paprastutis kelio motelis.
Kai keliausiu kitąkart Talino kryptimi, išbandysiu Baltvillą.
Antra diena. Ryga arba Baltezeras (nakvynė) - Talinas
Nepusryčiauju, tad kylu anksti. Planuoju apie 12:00 būti Taline. Praėjusios kelionės metu pakeliui dar sustojome muziejuje – dalinuosi žemiau informacija. Smagu keliaujant su vaikais, bet tada Taline būsite gerokai vėliau.
Talino link netoli Rygos yra toks keistas (kaip ir priklauso) Miunhauzeno muziejus (Dunte, Liepupe parish, Limbaži Municipality, LV-4023, Latvia, bilietai po 6 eur)! Ar verta? Žinoma, jei esate su vaikais ir, žinoma, jei esate tiesiog linksmoje atostogų nuotaikoje.

Kelias iš Rygos iki Talino tiesiog nuostabus – vaizdingas, gamtiškas, tad kelionė neprailgsta. Nerekomenduoju stoti prie Latvijos-Estijos sienos esančio bistro – nors barščiai riebūs ir skanūs, bet aptarnavimas, švara, požiūris į keliautojus atsainus ir nemalonus. Tokio daugiau niekad nesutikome kelionėje.
Taliną pasiekėme apie pietus – ne kartą esu buvusi, bet kaskart žaviuosi sparčiu žingsniu keliaujant modernaus ir turistus traukiančio miesto keliu. Daug žavesio Estijos sostinei teikia jūra ir uostas bei, žinoma, Helsinkio artumas. Keliskart keliavau iš Talino į Helsinkį ir toliau: paskaitykite čia. Pabuvus Taline dar galima kelias nuostabias dienas praleisti Saaremos salose – Musė buvo dukart ir abu kartus įspūdžiai kuo geriausi.
Taline esu gyvenusi ne viename viešbutyje – visada renkuosi pagal vietą, kur tenka būti: dažniausia, tai keltų terminalai.
Tarkime „Adoryal Hotell” prie keltų terminalo A buvo 4 žvaigždučių ir visas reikalingas funkcijas atliko: švarus, patogi lova, draugiškas personalas. Mokamą parkavimą radau šalia. Iš išorės „Adoryal“ atrodo, švelniai tariant, neišvaizdžiai, bet viduje, nors ir tamsoka, viskas buvo gerai.
Kitąkart, jei reiktų keltis keltu, bet dar norėčiau aplankyti ir senamiestį, irgi pasirinkčiau, nes kaina ir kokybė gana neblogai susičiulba.
Labiausia mane nustebinusi Talino vieta – Rotermann, dar vadinamas Talino Manhetenu Atsidūriau Rotermanne visiškai atsitiktinai, jau temstant žingsniuodami viešbučio link. Matyt, taip turėjo būti – iškrito sėkmė. Čia galima likti iki vėlumos (gal net iki paryčių) – jei kada ten pabūsite, suprasite, kodėl. Linkiu nepraleisti! Nuotraukos tegul kalba už mane.
Nesu buvusi, bet yra ir dar vienas rajonas Taline, – Noblessner. Užsuksiu kitąkart.
Į Talino senamiestį išėjau popiet, – gavau nedidelę dozę efektingo tropikų lietaus. Po Senamiestį vaikščioti be plano puikiai tinka – čia labai gražu ir vis gražėja. Talinas išraustas ir iškastas – miestas tvarkosi ir keičiasi. Panašiai matosi ir Vilniuje, tik Ryga, panašu, atsilieka, nors įvažiavimus nuo Vilniaus pusės pasidarė tiesiog fantastiškus!

Būtinai susiraskite Talino Senamiestyje meno ir meistrų (sendaikčių) kiemelį Meistrite Hoov (Vene 6, Tallinn 10123 Estonia) – išgerkite ten kavos! Tai istorinis kiemelis su amatininkų dirbtuvėmis, galerijomis, rankdarbiais ir jaukia kavine.

Vaikštinėdama atsitiktinai fotografavau vieną gražų pastatą – koks nustebimas trenkė! Ten buvo Lietuvos Respublikos ambasada!

Dar vienas nuostabus kiemelis, pro kurį eidami išgirdome kalbant itališkai, – mažytė jauki vieta su bažnytėle ir dailia Marijos skulptūra bei parkeliu nukėlusi mus į Romą (Vene tn 18, Tallinn Vanalinn).

Jei turite tik vieną dieną:
- Pradėkite nuo Viru vartų.
- Pasivaikščiokite po Senamiestį iki Talino rotušės. Talino rotušė ir ją supantis Senamiestis – vienas geriausiai išsilaikiusių viduramžių centrų Europoje, įtrauktas į UNESCO pasaulio paveldo sąrašą.
- Aplankykite Kohtuotsa ir Patkuli apžvalgos aikšteles. Kohtuotsa apžvalgos aikštelė – klasikinis atviruko vertas vaizdas į raudonus Talino stogus ir bažnyčių bokštus.
- Pasivaikščiokite po Danų karaliaus sodą.
- Papietaukite Telliskivi kūrybiniame miestelyje.
- Dieną užbaikite prie Tallinna Linnahall, grožėdamiesi saulėlydžiu virš Baltijos jūros.
Toks maršrutas leis pamatyti tiek ikonišką viduramžių Taliną, tiek autentiškesnę, alternatyvią miesto pusę.
Mes dieną užbaigėme Rotermanne – ten laikas ištirpsta.

Ką dar galima pamatyti Taline, bet tam prireiks papildomo laiko:
- Tallinna Linnahall – masyvus sovietmečio betoninis statinys, nuo kurio atsiveria puikūs uosto vaizdai ir tvyro išskirtinė atmosfera. Nesu mėgėja tokių objektų, bet gal jums bus įdomu.
- Danų karaliaus sodas (Taani kuninga aed) – ramus viduramžiškas sodas, pasislėpęs už miesto gynybinių sienų. Trys Danų sodo vienuoliai – išskirtinė skulptūrų grupė, kurios daugelis lankytojų nepastebi.
- Balti Jaam turgus – gyvybingas vietinis turgus, kuriame rasite maisto, antikvarinių daiktų ir galėsite pajusti kasdienį Talino gyvenimą. Keliautojai jį dažnai rekomenduoja kaip paslėptą miesto perlą. Geriau atvykti rytą (nuo 9:00).
- Patarei kalėjimas ir jūros tvirtovė – įspūdinga istorinė vieta, kurią vietiniai dažnai mini kaip vieną įdomiausių netradicinių Talino lankytinų objektų. Manęs nežavi, tad mielai renkuosi kitas vietas.
- Bokštų aikštė (Towers’ Square) ir šalia esančios viduramžių miesto sienos – ramesnė vieta nei pagrindinės Senamiesčio gatvės.
- Talino apatinis švyturys (Tallinn Lower Lighthouse) – neįprastas pakrantės objektas, kurį retai aplanko turistai.
Puiki svetainė, ką pamatyti Taline.
Kitos kelionės metu lankiau Kadriorg Palace – garsiausi ir puošniausi rūmai Taline. Barokinis pastatas su dideliu parku, fontanais ir gėlynais. Rudenį ši vieta tiesiog užbūrė savo grožiu, ramybe ir spalvomis.

Jei Taline būsite ilgiau, nuvykite iki Maarjamäe Palace. Tai rūmai ant kalvos prie jūros, su gražia aplinka ir vaizdais. Ir, žinoma, aplankykite Glehn Castle – neogotikinę pilaitę Nõmme rajone, primenanti pasakų pilį.
Trečia diena. Talinas - Haapsalu - Piarnu - Ryga
Sukant Lietuvos kryptimi ir padarant nedidelį lanką, verta aplankyti jaukų miestelį Haapsalu (nuo Talino apie 1 h 25 min): būtinai stabtelkite traukinių stotyje. Ji yra viena dailiausių mano matytų. Pirmasis keleivinis traukinys atvažiavo čia 1904 m., o paskutinysis išvyko 1995 m. Dabar senųjų bėgių vietoje yra sveikatingumo kelias, tad verta tuos 50 km iš Haapsalu į Riisipere nuvažiuoti dviračiais. Gal kada nors! Lauke esanti ekspozicija gali būti lankoma 24/7 ir yra visiškai nemokama. Kainuotų tik ekskursija su gidu, – panorėjus reiktų užsisakyti iš anksto.
Haapsalu pasitinka šilta rudeniška saule ir šeštadienine miesto švente: kurorto gatvėmis važinėja įvairiausio amžiaus vintažiniai automobiliai, o vietiniai vaikšto pasipuošę skirtingų laikotarpių rūbais: čia sutikome damas puošniomis, pūstomis sukniomis su nėriniuotomis skrybėlaitėmis ir tokiais pat skėtukais, jaunas merginas su gėlėtomis suknelėmis, vyrukus amžiaus pradžios lėktuvų pilotų aprangomis, sutikome net Elvį Preslį, ir dar daug visokių personažų. Be tikslaus laikotarpio – šimtmečių margumynas, pasklidęs parduotuvėlėse, kavinukėse, miestelio parkeliuose, prie pilies sendaikčių turguje, keistais apavais kaukšintis į akmeninį gatvių grindinį. Kur bepasisuksi vis lenda iš skersgatvių smagios kompanijos, prie aprangos priderinusios atitinkamo laikotarpio lagaminus, rankinukus, dviračius, vaikiškus vežimėlius, motorolerius ir, žinoma, automobilius.
Kūrybingų, išradingų žmonių kuriama miesto atmosfera, – jei visi šie personažai staiga dingtų, liktų spalvotais nameliais pasidabinęs žavingas, bet gyvybingumo netekęs kurortas. Patys sau pavydėjome: saulės, spalvų, nuotaikos. Tiesiog šventės.
Palikusi mašiną aikštelėje prie pat puikiai išlikusios Vyskupų pilies, suku jos vartų pusėn, – ten, kur traukė dauguma puošeivų.
Pereinu didžiulį pilies kiemą, neužsukdama į pilies muziejų (paliekame ramybėje vis dar ten gyvenantį Baltosios ledi vaiduoklį), smalsiai ir susižavėję apžiūrinėju laikinai įsikūrusį senovinių automobilių parką kitoje pilies pusėje, miniatiūrinį Rotušės pastatą, o tada suku vandens link, – labai norisi pamatyti vieną gražiausių Haapsalu pastatų Kuursaal, kuris yra tikra medinių namų Estijoje žvaigždė. Laimei, galima užeiti vidun. Jei tik restoranas veiks, būtinai ir jūs pasmalsaukite. Niekas neišvarys, o pamatytas interjeras leis trumpam užsimiršti, kuriame amžiuje esate.
Haapsalu yra spa miestas. Pirmasis Haapsalu purvo SPA duris atvėrė dar 1825 m. ir nuo tada Haapsalu pritraukė sveikatinimosi mylėtojus iš viso pasaulio, įskaitant senuosius Rusijos carus. Senosios tradicijos Haapsalu yra ir toliau puoselėjamos. Savo dydžiu, medine architektūra kiek priminė Birštoną ar Druskininkus, nors dar labiau vieną Vokietijos kurortą – Baden-Badeną. Per valandą apie Haapsalu susidarėme puikų įspūdį, – spalvotas, linksmas, puošnus, nedidukas poilsio miestas. Gal kitomis aplinkybėmis kitaip pasirodytų, bet šįkart išvažiuoti buvo sunku. Norėjosi kokioje kavinukėje prisėsti, tingiai kaip kokiam katinui paslampinėti tarp tos medinės Haapsalu architektūros statinių, atrasti piešinių ant sienų, pakalbinti išsipusčiusius vietinius, įkvėpti jūros oro. Bet atidedu kitam kartui, – esu tikra, kad čia dar sugrįšiu.
Jei planuosite Haapsalu vasaros pabaigai-rudeniui, rekomenduoju prisiderinti prie Baltosios damos festivalio (est. Valge Daami Aeg) datos. Jo metu senamiestis prisipildo prekiautojų, istorinių pasirodymų, koncertų, o nemažai žmonių būna apsirengę viduramžiškais ar teatriniais kostiumais. Dar rugsėjo mėn. Vyksta Vintage Week – irgi gera proga pajausti miestelio atmosferą.
Dirbtinis intelektas gana išmaniai padėlioja Haapsalu lankymo planą:
Haapsalu nėra didelis miestas, todėl pagrindines lankytinas vietas galima pamatyti per 4–6 valandas (man pakako 3 h pasivaikščiojimo), o jaukiam pasimėgavimui su pietumis ir kavos pertrauka verta skirti visą dieną (6–8 val.).
Idealus maršrutas (apie 5–6 val.)
1. Vyskupų pilis ir katedra (1–1,5 val.)
Pradėkite nuo Haapsalu Castle. Viena geriausiai išsilaikiusių viduramžių pilių Estijoje. Pilies kiemai, bokštai ir katedra. Baltosios damos legenda.
2. Medinės architektūros senamiestis yra tiesiog žavingas (45–60 min.)
- Karja gatvė.
- Rotušės aikštė.
- Mediniais XIX a. namais garsėjančios gatvelės.
3. Promenada ir Kurhauzas (45 min.)
Eikite prie jūros: Haapsalu Promenade ir Kuursaal. Tai viena gražiausių pajūrio promenadų Baltijos šalyse.
5. Geležinkelio stotis (45 min.)
Haapsalu Railway and Communications Museum
- Istorinė caro laikų stotis.
- Įspūdingas ilgas dengtas peronas.
- Viena fotogeniškiausių vietų mieste.
6. Paralepa paplūdimys arba Tagalaht įlanka (30–60 min.)
- Trumpas pasivaikščiojimas pajūriu.
- Puiki vieta saulėlydžiui.
Jei turite tik 3 valandas, naudokitės mano išbandytu maršrutu.
Nuo Happsalu apie 1 h 40 min kelio iki Piarnu (jei planuosite į Saaremo salas, tai jums reiks į pakeliui esančią Virtsu prieplauką ir iš ten persikelsite).
Piarnu (Pärnu) – vienas žymiausių Estijos kurortų, dažnai vadinamas Estijos vasaros sostine. Tai miestas vakarinėje Estijos pakrantėje prie Baltijos jūros, nutolęs apie 130 km nuo Talino. Miestas pradėjo formuotis XIII amžiuje ir priklausė įvairioms valstybėms bei valdovams – Livonijos ordinui, Švedijai, Rusijos imperijai. XIX amžiuje Piarnu išgarsėjo kaip gydomasis kurortas: čia buvo statomos maudyklės, sanatorijos ir poilsio vilos. Nuo tada miestas tapo populiaria vasaros atostogų vieta. Piarnu man priminė Birštona, Druskininkus, net Kauną savo įdomia architektūra. Rinkčiausi Piarnu rudens-žiemos poilsiui.
Automobilį palikau Ruutli gatvėje – nepamenu jau, kiek susimokėjau: apeiti miestą (be kavinių, be maudynių Baltijoje) man pakako poros valandų. Auksinio rudens apglėbtas ištuštėjęs Piarnu yra nuostabus – čia galėčiau pabūti ir ilgiau. Sutvertas ramybei, vaikščiojimui, maudynėms, poilsiui. Aksominis spalio mėnuo su savo spalvomis ir malonia rudeniška šiluma, absoliučia tyla ir tyru oru – ir aš palikau čia dalelę savo širdies. Tiesiog sėkmingai susidėliojo mozaika: kitu laiku gal viskas būtų buvę ir kitaip.
Užšokau į Ruutli gatvelėje esančią siuvyklėlę, nuostabias moterytes pavaišinau šakočiu, kuris gulėjo mašinoje po šventės Helsinkyje, ir išsiklausinėjau, ką pamatyti bei ką nuveikti Piarnu. Man pakako jų rankos mosto ir aš įsliuogiau į vieną iš senamiesčio gatvelių už kampo. Galva sukiojosi, o žvilgsnis skrajojo – nuo aukšto kipariso šalia rudens lapų tankmėje paslėptos cerkvės iki ryškaus piešinio ant namo sienos, nuo fontanėlio parke iki visur Piarnu pabirusių betoninių skirtingų dydžių drambliukų. Blyksėjau telefonine kamera, tada įgrūsdavau gilyn į kišenę ir gėriau įspūdžius. Plano neturėjau – jo ir nereikėjo. Po visą miestą rodyklės kaip kokiam mūsų Birštone, tada tik „pasigūglinu“, koks objektas, ir keliauju. Netikėtumas yra magiškas dalykas – tai jis, šelmis, šypsojosi į ūsą, matydamas mano džiaugsmą veide. Kartais išklysti iš kelio naudinga – kiek kartų pralėkdavau Piarnu tiesiog kaip kokį Radviliškį. Šįkart užmečiau akį į laikrodį, supratau, kad Lietuvą vis tiek pasieksiu labai vėlai, tad koks skirtumas. O tas skirtumas, patikėkite, didžiulis, – Piarnu įsirašė mano atmintin. Norisi ir su jumis pasidalinti.
Aplankykite Pärnu Town Hall ir aplinkines gatveles. Senamiestis nedidelis, bet labai jaukus ir spalvingas. Apsuptas medinės architektūros ir nuostabių parkų. Galite trumpai užsukti prie Red Tower. Tai vienintelis išlikęs viduramžių gynybinis bokštas mieste. Tada aplankykite St. Elizabeth’s Church, vieną gražiausių barokinių bažnyčių Estijoje. Tada eikite link Tallinn Gate. Tai vieninteliai išlikę senosios miesto tvirtovės vartai. Pasivaikščiokite Moat Park ir upės pakrante. Pamatę jūrą – sukite ten. Paplūdimiai didžiuliai, platūs – smėlis, kur tik akys užmato. Piarnu kavinukės labai jaukios, aptarnavimas draugiškas – linkiu visus šiuos dalykus patirti.
Galima likti nakvoti, o tada grįžti namo jau kitą dieną, apsilankant Rygoje, kurioje irgi yra, ką patirti. Arba lėkti namo, jei esate ne vienas vairuotojas, nes teks važiuoti naktį, kas nėra saugu.
Ketvirta diena. Piarnu - Vilnius
Nuo Piarnu iki Vilniaus automobiliu bus apie 390–410 km, priklausomai nuo pasirinkto maršruto. Kelionės trukmė: paprastai 5–5,5 valandos be ilgesnių sustojimų. Tad galite arba greit atsidurti Vilniuje, arba dar sustoti Rygoje, kur verta pasivaikščioti po nuostabų senamiestį arba pavažiuoti kiek į šoną ir aplankyti solidų senų automobilių muziejų.
Grįžtant namo dar galima Bauskėje nusukti į dvi vietas: iki Rundalės barokinio stebuklo su nuostabiais parkais (ten reiks 1,5-2 h) ir/arba iki gražios poilsio oazės Mikelis, kur rasite ir muziejų, ir restoraną, ir nuostabią vietą nakvynei.
Aprašymo autorė: Smalsi musė, lina@smalsimuse.lt
P.S. tekstu dalintis galima, tik gavus Smalsios musės sutikimą. Naudokite savo asmeninei kelionei. Ačiū!















































