Savaitgalis Paliesiaus dvare

Apie Paliesiaus dvarą Mielagėnuose Ignalinos rajone buvau girdėjusi, bet (labai gaila) vis nepasigilindavau į jų renginių repertuarą, paslaugas, atsiliepimus. Įsivaizdavau, kad toli  – negi važiuosi dėl koncerto…Kokia klaida buvo taip manyti! Čia atvyksta klaipėdiečiai, užsieniečiai! Nuotaiką, atmosferą šioje jaukioje vietoje kuriantys žmonės geba sukviesti muzikos garsenybes – pasaulines žvaigždes, kurios Lietuvoje kai kuriais atvejais nekoncertuoja niekur kitur – tik čia! Kartais prikalbinti garsų muzikantą ar dainininką užtrunka metus ar du. Kokia laimė organizatoriams ir mums visiems, kai žvaigždės pasako „taip”. Dėl ypatingos vietos, dėl kamerinės atmosferos ir išskirtinės akustikos. Kai vadybininkai susipažįsta su jau koncertavusiųjų atlikėjų pavardėmis, –  tas lauktas „taip” nutinka vis dažniau. O mums visiems tai yra neįkainojama dovana. Gegužės mėn. čia koncertuos Tord Gustavsen – kitus atlikėjus galite rasti čia, neišduodu dabar, nes ir pati dar bandau spėti įsigyti bilietus pusmečiui į priekį. Beje, dvaro koncertų salė tarnauja ir įrašams atlikti. Puikus tekstas apie dvarą – rekomenduoju paskaityti čia.

Dvaro istorija siekia XVII a. – apie tai galima paskaityti jų svetainėje internete,  – mes atvykę turėjome progą sudalyvauti ekskursijoje su nuostabia moterimi, kuri dvaro istoriją perteikia taip, tarytum būtų gyvenusi čia per visus tuos šimtmečius. Maždaug dešimtmetį atkurtame dvare veikė klinika – man patiko savininkų laiką aplenkusi mintis gydyti žmones, taikant fizinę veiklą. Visai neseniai jos neliko ir koncepcija pasikeitė, bet vis dar galima rasti tas pačias fizinės veiklos pramogas – netoliese esančias slidžių trasas žiemą ar pasivaikščiojimo takus kitais metų laikais. Galima išsinuomuoti pirtį arba jaukią, privačią spa salytę su burbuline vonia ir gultais ekonomo name, buvusiose arklidėse, kuriose dar telpa ir jauki restorano dalis. Arba užsisakyti masažą. O gal tiesiog paklausyti geros muzikos, pažiūrėti parodą, spektaklį, skaniai pavakarieniauti, romantiškai praleisti naktį nuostabaus grožio apartamentuose, rytą taip pat skaniai papusryčiauti, pasivaikščioti ir grįžti namo pailsėjus (pakeliui aplankant Kačėniškės piliakalnį, kuris paliks nepamirštamą įspūdį).

Kiek arčiau pagrindinių vartų esantis ponų namas metų naštos neatlaikė, bet rūsiai buvo atkurti – ten dabar yra ypatingai jaukios poilsio zonos įmonių pasitarimams, bičiulių kompanijoms įvairioms progoms ar vyno degustacijoms. Vyno rūsyje kvapą atima vynų gausybė – butelaičiai ilsisi ant lentynų, kurios padarytos iš…lavos, o šonus šiose lentynose jiems glosto…smėliukas. Vynų žinovams arba smalsiems mėgėjams čia turėtų būti labai įdomu – sudalyvauti degustacijoje arba įsigyti ypatingą vyną (ar šampaną) ypatingai progai. Nedrąsu buvo net liesti šampano butelį, kurio kaina siekia 400 eur.

Mes čia atvykome šeštadienį nemaža kompanija – pasirinkome šeimų savaitgalį. Pirmoji pramoga buvo jau 14:00 – autentiškų mielinių bandelių kepimo edukacija: nuo tešlos išmaišymo, minkymo rankomis, kočiojimo, tepliojimo, barstymo, sukimo iki iškepimo ir..suvalgymo. Vaikams buvo smagu pasiterlioti su miltais, suaugę išėjome su idealios mielinių bandelių tešlos receptu, kurį lengva adaptuoti čeburėkų kepimui. Edukacija vedė maloniausia moteris, kurios rankos minko garsiąsias Paliesiaus bandeles ir ne tik. Čia galima įsigyti ir šviežios, kvepiančios duonos.

Po edukacijos daug laiko neturėjome – išgėrėme kavos, įsikūrėme nuostabiuose apartamentuose (grožėkites nuotraukose) ir sukome į koncertinę salę, kuri yra arschitektūriškai įdomiame pastate: priešais ekonomo namą buvusios puslankio formos akmeninės arklidės buvo griūvančios – negavus ES paramos, buvo priimtas sprendimas arklides ne atkurti, o uždengti po gaubtu – šis sprendimas išties pasiteisino! Dėka jo atsirado galimybė išplėsti erdves ir organizuoti renginius, kuriuose tilptų iki 200 žmonių. Tiesiog rekonstravus arklides nieko panašaus nebūtų buvę galima įgyvendinti. Aukštos erdvės, kurių viduje vingiuoja akmeninės buvusių arklidžių sienos, sukuria ypatingą atmosferą unikaliems renginiams. Čia gera ne tik žiūrovams, bet ir muzikantams. Akustika nuostabi ir gyvas garsas tiesiog įsilieja į kiekvieną kūno ląstelę. Aptarnavimas irgi išskirtinis: tarkime, ateini į koncertą ir randi vandens indus su citrina atsigėrimui – tokia smulkmena, o kaip malonu. Kiekvienam atvykusiam asmeninis dėmesys nuo pat bilietų užsakymo momento – kaip tai darosi reta.

Mūsų koncertas „Late junctions” (britams gerai pažįstamas žodžių junginys „Late Junction“ – tai melomanų pamėgta ir prestižinių apdovanojimų sulaukusi radijo stoties BBC 3 laida. Šios laidos sudaromų programų patrauklumas – unikali klausymosi patirtis, kuomet viduramžių baladės skamba greta XXI a. elektroninės muzikos, o alternatyvus džiazas maišomas su folkloru) prasidėjo 16:00 ir truko kiek daugiau nei valandą – klausė net patys mažiausi. Buvo taip nuostabu, kad kažkas nubraukė ašarą, o kažką nunešė taip toli, kad į realybę grąžino tik plojimai koncerto pabaigoje.

Po koncerto galima pasėdėti kavinukėje už akmeninės sienos su taure vyno ir lengvu užkanduku arba rinktis restorano zoną palei milžiniškus langus, atsiveriančius į Paliesiaus dvarą supančią gamtą. Mūsų nuostabi kompanija 17:30 suko į restoraną – laukė degustacinė vakarienė. Maistas buvo išties geras: nuo užtepėlės, jautienos karpačo, sultinuko iki skirtingų karštųjų patiekalų ir burnoje tirpstančio šokoladinio deserto. Ne visąlaik, bet kai kuriais savaitgaliais čia būna ir prie staliukų prieina profesionalus someljė, tad šalia gero maisto dar yra galimybė sužinoti apie derančius vynus. Mūsų vakarienė užtruko iki kokių 20:00. Prie staliukų sėdėjo žmonės, kuriuos sutikome bandelių degustacijoje ir matėme per koncertą. Vaikai susipažino – jų betarpiškumas leido ir mums vieniems su kitais persimesti kai kuriais žodžiais ir apsikeisti šypesnomis, padainavome kartu su padavėjomis „Su gimtadieniu” šalia sėdinčiam vyrukui. Kitą dieną per pusryčius jau visi vienas kitą pažinojome, su kai kuriais susitikome sekmadienio ekskursijoje po dvarą – tai irgi pridėjo savaitgaliui šarmo, nes, patikėkite, publika čia nuostabi! Vieni atvyksta ne pirmą kartą iš aplinkinių sodybų, kitiems artimieji nuperka gimtadienio dovanas (kaip man ir tam vyrukui), treti tiesiog skiria laiko koncertui. Vieni po renginio grįžta į savo namus, kiti lieka nakvynei.

Smalsumo vedami apžiūrėjome naujausius dvaro pastatus ir ten esančius apartamentus – jie visur dideli, jaukiai įrengti, labai daug dėmesio detalėms, kurios tokios svarbios trumpam atvykus. Kai kuriuose yra židinys – mes šaltą žiemos savaitgalį juo pasinaudojome. Labai jauku ir gera.

Sekmadienio rytą su šeimyna susitikome restorano erdvėje – pusryčiai buvo nuostabūs ir nieko netrūko. Kvepėjo bandelėmis ir uogiene…

Vėliau kas buvo ekskursijoje, kas mėgavosi kava konsertų salės kavinukėje ar bėgo savo įprastus 10 km bei baidė stirnas, kas tiesiog gulinėjo po gausių pusryčių, bet 12:00 val. visi susitikome ir vėl – beveik pilna salė mažylių stebėjo spektaklį apie plėšiką Hocenplocą. Mudu su Sauliumi, grąžinę kambario raktus, gurkšnojome kavą kavinukėje ir laukėme vaikų. Apie 14:00 sukome namų link su nuostabiausiu jausmu  – buvo gera, nes visai svetimi tau žmonės parodė tiek dėmesio, šilumos ir gerumo. O muzika ir skambesys pailsino galvas. Būtinai grįšime ir jau tiksliai žinome, kada.

Apie kainas sunku rašyti tiksliai, nes priklausys, kokį kambarį pasirinksite, kiek pramogų įtrauksite į savo savaitgalį. Stebėkite šeimos savaitgalius – tikrai fantastiški pasiūlymai, ypač ramesniu žiemos periodu. Žiema ten ne mažiau graži. Tiesa, būtinai stebėkite ne tik koncertų repertuarą, bet ir renginius – mūsų ekskursijos gidė minėjo apie eksursiją automobiliais po I-ojo pasaulinio karo istorinį palikimą – iš trumpo pasakojimo supratau, kad būtų labai įdomu. Dar pamiršau paminėti dvaro teritorijoje esančių išskirtinių daiktų parduotuvėlę – būtinai užsukite pasidairyti. Ten tiek tikrumo ir grožio!

Pasidalinsiu mūsų nuostabių apartamentų vaizdais:

Apartamentai buvusios klinikos pastate – labiau su vaikais:

Dvaras žiemą nuostabus. Kaip ir įspūdinga Mielagėnuose esanti bažnyčia, gerokai sumažinta Vilniaus Katedros kopija (bent jau dėl kolonų):