Savaitės „poilsis” Egipte: šokran o lia

Vienas iš ypatingai retų ir jau seniai buvusių atvejų, kai pasinaudojau kelionių agentūros paketu. Tik čia pagaliau supratau, kad tai, ką agentūros (ne visos, tikiu) dažnai vadina poilsio paketais, iš tikro, yra nuovargio paketai…Grandioziniai viešbučiai, išsipūtę ir tingūs žmonių pilvai nuo „viskas įskaičiuota”, dažnu atveju itin primityvi vakarinė programa, pataikaujanti daugumos skoniui ir erzinantis uždirbti norinčių vietinių priekabiavimas. Tai buvo paskutinė kelionė, kai pasinaudojome tokiu „poilsiniu” pasiūlymu, – gera patirtis, nes nuo to laiko visada planuoju viską pati. Na, ir dalinuosi su kitais. Žemiau bus tik įspūdis, be maršruto. Žinau, kad į Egiptą dar grįšiu, bet kitaip…

***

Tai tėra entuziastingos keliautojos nuomonė apie vieną trumpą poilsio savaitę Egipte ir jokiu būdu ne kelionių į šį kraštą ekspertės.  Ateityje tikrai dar ten nuvyksime pasigrožėti istoriniais paminklais, šįkart tiesiog ieškojome savaitės poilsio šiltuose kraštuose, o Egiptą pasirinkome dėl keletos priežasčių, reikšmingų tik mums: norėjome išleisti dviems ne daugiau nei 3.000 lt, apsigyventi  4-5* viešbutyje ir Hurgadoje aplankyti ten gyvenantį mums artimą žmogų. Jau išvykdami žinojome, kad tik ilsėsimės, ekskursijoms neskirsime nei laiko, nei pinigų.

Kelionės ieškoti pradėjau kaip ir daugelis: varčiau kelionių agentūrų pasiūlymus internete, tikėdamasi akcijų ir paskutinės minutės kainų.  Taip pat pasinaudojau interneto svetaine  www.tripadvisor.com, kuri padėjo man apsispręsti pasirenkant viešbutį – pagal atsiliepimus išsirinkau „Sunrise Mamlouk Palace“, šiek tiek toliau nuo Hurgados,  5* viešbutį ant jūros kranto su „viskas įskaičiuota“.  Savaitės poilsis dviems  kainavo 2.950 lt, įskaitant Egipto vizą.  Žinoma, rekomenduojama įsigyti ir draudimą, bet tai jau tikrai nėra didelė suma. Neturiu jokių priekaištų „Sofa Travel“ kelionių agentūrai, – viską jie sutvarkė tikrai tvarkingai ir atsakingai. Tiesa, apie viešbutį neišgirdau objektyvios nuomonės, tik „lietuviai mėgsta šį viešbutį“, „klientai nesiskundė“ ir panašiai. Kadangi pasirinkau šį viešbutį pasikliaudama užsienio turistų  atsiliepimais, kurie buvo išimtinai teigiami, todėl nelabai ir klausinėjau agentūros darbuotojų nuomonės.  Visa kita „Sofa travel“, pardavinėjanti „Novaturo“ keliones, atliko puikiai. Tik išvykstant iš Egipto turėjome patys susirasti agentūros darbuotoją ir susižinoti, kada laukti autobuso į oro uostą – paprastai agentūros  informuoja turistus, kad tuo nereiktų rūpintis. Kadangi kelionėse mes ne naujokai, tai nesugadino nuotaikos.

Užsakomasis reisas į Hurgadą buvo ankstų rytą (birželio 15 d.), po keturių valandų skrydžio,  mus pasitiko neįprasta kaitra – lauke buvo plius 37! Kol buvome Egipte, net vakarais temperatūra mažai nukrisdavo, o vanduo būdavo 26-28 laipsnių šilumos.

Po Lietuvoje paliktų 12 laipsnių šilumos atrodė, kad saulė degte sudegina orą ir sunku net kvėpuoti. Žinodami, kad tuoj būsime prie vandens, nesukome galvos dėl tokio karščio, tiesiog bandėme daryti kuo mažiau nereikalingų judesių, ir tiek.  Visas oro uosto procedūras gana greit ir sklandžiai atlikome (vizą įklijavo oro uoste – visur mus lydėjo „Novaturo“ vietinis darbuotojas, todėl viskas buvo lengva ir aišku), prie oro uosto jau laukė keletas autobusų ir visi buvome paskirstyti pagal viešbučius. Po 20 min kelio autobusu  įžengėme į „Sunrise Mamlouk Palace“ – įspūdingą arabiškos architektūros viešbutį. Užpildėme reikiamus dokumentus ir, kol mums ruošė kambarius, galėjome papietauti. Iškart po pietų viešbučio darbuotojas palydėjo iki kambario. Pagaliau pajutome – atostogos prasideda! Kambarys buvo erdvus ir šviesus antrame aukšte su vaizdu į vidinį viešbučio kiemą su baiseinais, tilteliais, pavėsinėmis – iš balkonėlio žydro dangaus be nei vieno debesėlio fone viskas atrodė išties pasakiškai.

Veikiantis kondicionierius leisdavo pamiršti kaitrą lauke – vos išėjus į kiemą po kelių minučių jau esi visiškai šlapias ir išsunktas. Todėl gulėti prie vandens po pavėsine (saule net ir po ja degte degina – grįžome tikrais juodčkiais, nors nuolat lindėjome pavėsyje ir tepėmės apsauginiais kremais), maudytis ar tiesiog mėgautis vaizdu yra pats geriausias dalykas tokiu oru.  Egipte nuolat pučia vėjelis – dieną nuo jūros, todėl šiek tiek gaivina, naktį – nuo dykumos. Rytą viešbučio teritorija būna nuklota plonu smėlio sluoksniu – net ir nuolat valant, sunku sulaikyti smilteles iš dykumos…

Kasdien dienos metą praleisdavome prie jūros – geriausias būdas atsijungti nuo nuolat siūlomų pramogų (pilvo šokis, gimnastika, tinklinis, paviršinis nardymas, masažas, jodinėjimas arkliais ar kupranugariu ir pan.) gulėti užsimerkus arba su ausinukais. Priešingu atveju, prie tavęs gali tiesiog be jokių klausimų prieiti, užrišti blizgantį sijoną ir, suprask, jau turi žygiuoti į šokių aikštelę. Jei nori ramybės, turi nuolat sukioti galvą…

Jūros pakrante dalinasi du to paties SUNRISE tinklo viešbučiai – mūsiškis Mamlouk Palace ir išimtinai rusakalbių turistų pripildytas net 7*Garden Beach. Visos pramogos siūlomos bendrai, gultai skirtingos kokybės, bet niekas turistų pagal viešbučius neskirsto, todėl prie jūros  gali rinktis kokią tik nori vietą. Gultai – ne pirmos jaunytės, kaip ir pavėsinės: viskas aplaužyta, apgadinta.  Bet matosi, kad kasdien vis kas nors paremontuojama, patvarkoma. Prie gultų – šiaudinės tvorelės, saugančios nuo vėjo ir pustomo smėlio bei suteikiančios šiek tiek intymumo. Tačiau jei esi ne pirmoje gultų eilėje (kas neįmanoma, nes profesionalai poilsiautojai gultus užsiima jau nuo 6-7 ryto, o kai kurie – net vakare!), tos tvorelės visiškai užstoja jūrą…Jei neskamba  muzika ir nerėkauja rusai, gali išgirsti jūros ošimą.  Į jūrą veda vingiuotas molas (naktį jis gražiai apšviestas), todėl negalima skųstis, kad nėra kur pasivaikščioti…Jei norisi pabėgioti (nemačiau tokio nei vieno – matyt, dėl karščio), viešbutyje yra stadionas ir bėgimo takai. Prie molo – kelios viešbučio jachtos, kurios plukdo poilsiautojus į Raudonosios jūros salas.

Jei nemėgstate nardyti, atsineškite ant molo duonos, berkite į vandenį ir jau po kelių minučių galėsite grožėtis didelėmis žuvimis – tokia ten jų gausybė ir toks vandens skaidrumas…Nardytojai sako, kad koralai prie viešbučio netgi gražesni nei turistų pamėgtoje Rojaus saloje.

Paplūdimyje veikia du barai – tame, kuris arčiau Sunrise Mamlouk, vaišinama kur kas pigesniais ir vandeniu praskiestais kokteiliais; antrajame, kuris yra arčiau prabangesnio Garden Beach viešbučio, jau galima gauti natūralaus skonio sulčių ar kitų gėrimų.  Abu barai aptarnauja abiejų viešbučių gyventojus.

Atėjus į paplūdimį, turi išsikeisti registratūroje gautą kortelę į rankšluostį. Tai gali padaryti kartą per dieną. Jei sugalvoji, kad tau reikia rankšluostį keisti kelis kartus, turi už kiekvieną papildomą kartą mokėti po 5 Egipto svarus ( apie 2,5 lt).

Jūros krantas švarus ir skaidrus būna tik rytą, po pietų jau plaukioja šiukšlės, o vanduo drumstas. Viešbučio darbuotojai nespėja tvarkytis su šiukšlėmis…Matosi, kad stengiasi, bet rusakalbiai poilsiautojai kur kas vikriau šiukšlina.

Kartais atrodydavo, kad poilsiaujame Maskvos centre. Net egiptiečiai kalbėdavo rusiškai.  Ir salsa, ir pilvo šokį paplūdimyje šokti mokė rusaitė. Animatoriai kalbėjo rusiškai.

Viešbutyje labai daug pramogų vaikams, todėl čia tikrai daug šeimų su visokio amžiaus vaikais.

Apie 18.00 val. saulutė jau pradeda leistis, o apie 19.30-20.00 jau būna aklina tamsa ir…tik vos vos vėsiau. Saulė į veidą neplieskia, bet tvanku beveik kaip ir dieną. Įdomu tai, kad egiptiečiai jau nuo 18.00 uždega visus šviestuvus lauke, nors dar netamsu – apie elektros taupymą jie negirdėję…

Sunrise Mamlouk Palace tikrai nėra 5* viešbutis – nesu tikra, ar jis atitinka europietiškas 4*.  Visur trūksta elementarios švaros. Nors personalas (išimtinai vyrai) nuolat pluša, tvarko, bet vis tiek jautiesi kažkoks nešvarus. Ne tik viešbutyje, – visur…Balti rūbeliai patamsėja po vieno apsirengimo, didžiajame restorane staltiesės ne baltos, o rudos, nuskalbtos, plastikinės stiklinės, iš kurių jie vaišina kokteiliais, neatplaunamos, apdaužytos, rankšluoščiai paplūdimyje nuskalbti ir irgi atrodo nešvariai…Nežinau, ar mus ta nešvara trečią kelionės dieną išguldė, ar pasikeitęs maistas, ar karštis, bet teko panaudoti visą arsenalą mezymų, angliukų ir panašių vaistų. Po dienos jautėmės geriau, bet maistą rinkomės dar atsargiau ir tapome jautrūs visokiems kvapams…Įžengę į silpnai ventiliuojamą pagrindinį restoraną, jausdavome visą kvapų gamą:  nuo maisto mikso, plaunamų indų ir prakaito…Maistas tikrai neatrodė prastas: daug daržovių, antienos, jautienos, žuvies, ryžių ir, atrodo, yra visko, ko tik širdis geidžia. Po apsinuodijimo atsisakėme žalių daržovių – nežinia, po kokiu vandeniu jos plaunamos. Troškintos morkytės, baklažanai, cukinijos mums buvo kaip tik! Pusryčiams čia gausi vandeniu atskiestų sulčių (neskiestos tik prie registratūros – papusryčiavę ten ir nueidavome atsigerti), labai mažai vaisių, o ir tie, kuriuos pateikia – nekokybiškos išvaizdos. Mums labai patiko greipfrutai – nepaprasto skonio! Per pietus nesuvalgyti kiaušiniu įdaryti kotletai perpjaunami į keturias dalis, apipilami kažkokiu padažu ir patiekiami per vakarienę. Per vakarienę likusias žalias daržoves kiek apvytusias valgysite per pusryčius…Bet saldumynų – tikra galybė ir tikrai labai skanūs! Tiesa, ir žuvis labai skani, nors pasirinkimas nedidelis. Mus sužavėjo egiptiečių varškė su visokiais prieskoniais ir orkaitėje sūriu apkepti sultingi pomidorai.

Vietiniai gėrimai įeina į „viskas įskaičiuota“, bet jie, patikėkite, neskanūs. Viešbutyje geriausia buvo gerti alų, nors ir tas patiekiamas ne pats geriausias. Hurgadoje išbandėme jų alų STELLA, – tai šis tikrai puikus. Dar jie turi LUXOR, bet jis kiek prastesnis. Šaltas alus karštą dieną – kas gali būti geriau…

Dar prieš vakarienę viršutinėje lauko terasoje jaunas arabiukas traukia lyrines serenadas, o kokia viena kita porelė sukasi šokio sukūryje. Apatinėje lauko terasose šalia fontano renkasi kokteiliams pavalgę poilsiautojai, ant scenos lipa viešbučio animatoriai ir kasdien pagal kelias tas pačias melodijas, atlieka kelis išmoktus judesius ir šūksniais bando išjudinti…vaikus. Suaugusiems toks vaizdas turėtų kelti šypseną, bet iš veidų matome, kad visi patenkinti. Po 15-20 min visas šis primityvus šou staiga baigiasi – jei dar lauki kažko, teks nusivilti.  Iki 21.30 val.  jokios pramogos nevyksta.  Pusė dešimtos visi sliūkina į didžiulį amfiteatrą ir ten stebi kasdien vis kitą šou programą – rytietiški šokiai, fakyrų šou, humoro šou ir pan. Skamba gerai, bet lygis, patikėkite, labai žemas. Žinoma, gali čia nedalyvauti, o pasivaikščioti po pasakiškai apšviestas dviejų viešbučių teritorijas ar nueiti ant molo – labai ramu ir romantiška.

Galima net nevykstant į Hurgadą apsipirkti nužygiavus į du prekybos centrus kitoje gatvės pusėje nei viešbutis. Vadinasi šie prekybos centrai Sunrise Mall ir Cleopatra Mall.

Tame pačiame Sunrise Mall yra įsikūręs labai skoningai įrengtas naktinis klubas – HAVANA CLUB. Kadangi pernai  poilsiavome Kuboje, mums buvo didžiausias džiaugsmas rasti šios šalies salelę Egipte ir dar visai šalia mūsų viešbučio. Šis klubas tikrai populiarus ir net mūsų sutikti arabiukai Hurgadoje, mums rekomendavo čia užsukti.  Klubas puikiai įrengtas – toks galėtų puikiai „prigyti“ ir Lietuvoje

Per savaitę buvimo Egipte buvo galima pasinaudoti „Novaturo“ siūlomomis kelionėmis: nardymas (55$/asmeniui), kelionė į dykumą pas beduinus (50-55$), lėktuvu arba autobusu į Kairą (85-240$) arba Jeruzalę (330$), laivu į Rojaus salą (45$), net apsipirkimo kelionė (10$) į Hurgadą.  Kelionės tikrai nepigios – jei planuojate keliauti, nepamirškite papildyti pinigines keliais šimtai papildomų dolerių. Kadangi buvome nutarę tik ilsėtis, šiais pasiūlymais nesusigundėme. Mus suviliojo tik viešbutyje esančios agentūros, siūlančios panirti į 25 m gylį vieninteliu povandeniniu turistiniu laivu Šiaurės Afrikoje (aš bijau nardyti, todėl toks variantas man tiko).

Už tokią trijų valandų pramogą „Sindbad Tours“ sumokėjome 100$ dviems. Viskas buvo puikiai organizuota, o panėrimas mums paliko nepamirštamą įspūdį. Po vandeniu plaukėme apie 40-50 min; tarp natūraliai susiformavusių koralinių rifų pamatėme dirbtinai sukurtą nuskendusių laivų pasaulį ir galybę visokiausių žuvų. Aplink laivą nuolat plaukiojo du narai, kurie maitino žuvis, todėl jos mus ir lydėjo. Pro laivo iliuminatorius tai atrodė nepaprastai  įspūdingai. Bet vis tiek viskas gana juokingai ir primityviai:) Man ir vaikams patiko:)

Jei Jums norisi kurortinio triukšmo „a la“ Palanga, tai šis viešbutis Jums gali netikti – jis tikrai nėra Hurgados centre. Taksi nuvažiuoti iki Hurgados centro užtrunka apie 20 min. Jei samdysite viešbutyje esančią taksi firmą, kelionė į kurorto centrą pirmyn-atgal Jums kainuos apie 40 lt – geriausia išeiti į gatvę ir ten zuja taksi kiek tik nori – tada kelionė pirmyn atgal Jums kainuos tik apie 25 lt. Važinėti su arabais tikrai nejauku – tik išmėginęs tokią atrakciją supranti, ką reiškia nuolatiniai pranešimai žinių laidose apie avarijas Egipte. Keliai ten geri, ant kelių priguldyta „policininkų“ kas keli kilometrai, tokiu būdu bandant sudrausminti arabus – viskas veltui. Jie laksto kaip akis išdegę, kalba telefonu ir nuolat viena ranka uždėta ant signalo, važiuodami jie sugeba bartis su šalia važiuojančiu. Plačioje gatvėje nėra skiriamųjų juostų, todėl, kas pirmesnis, tas gudresnis…Planuodami kelionę, galvojome, kad, galbūt,  išsinuomuosime motorolerius ir pasivažinėsime, bet atvykę supratome, kad tikrai nenorėtume dalyvauti gatvių lenktynėse su vietiniais, o ir tokios paslaugos jie neteikia. Motorolerio nematėme nei vieno, dviratis – vienas kitas. Kaip mums paaiškino vienas išsimokslinęs jaunas arabiukas, egiptiečiams svarbus įvaizdis, o dviratis ar motoroleris jiems nedera  – jie renkasi automobilį, jei tik įstengia įsigyti.

Į Hurgadą nuvykti vis tik verta – mums pasisekė, nes turėjome asmeninį gidą, jau penkerius metus ten gyvenančią draugę, kuri ne tik aprodė miestą ir daug papasakojo apie arabišką kultūrą ir bendravimo ypatumus, bet ir supažindino su keliais savo bičiuliais arabais, iš kurių galėjome irgi nemažai sužinoti. Dauguma jų gana neblogai kalba angliškai. Tačiau net ir mūsų naujas pažįstamas Muhamedas po valandos bendravimo negalėjo nesusigundyti nepasiūlęs mums kelionės laivu „daug geresne kaina nei visos agentūros“. Atrodo, kad ten visų vienas tikslas – siūlyti, pardavinėti, tarpininkauti ir pasiimti savo dalį. Tik vienas skirtumas nuo kitų mūsų lankytų turistinių vietų – čia nebūtinai bus sąžiningai atidirbta už gautus pinigus.

Hurgadoje netoli viešbučio „Roma“ (kitoje gatvės pusėje) yra fiksuotų kainų parduotuvė, primenanti tarybinį „univermagą“, bet ir tokiame prekybos centre turi atidžiai skaičiuotis grąžą, nes dalį pinigų gali gauti vietine valiuta, dalį, tarkim, metaliniais eurais – ką po to su jais veikti, jau čia ne jų bėda…Pasiginčyję prie kasos, viską atgausite, bet arabas jau bus labai nepatenkintas, o Jums ir vėl liks nemalonus bendravimo skonis. Centrinė Hurgados gatvė, aplipusi juvelyrinių dirbinių, suvenyrų, medvilnės parduotuvėmis, kavinukėmis ir plaukiančia turistų mase, primena Palangos Basanavičiaus gatvę, tik su šimtąkart daugiau triukšmo, kvapų, spalvų ir nešvaros. Tačiau tereikia pasukti gatvele jūros link ir po 50 metrų pateksite į visai kitokį pasaulį – išpuoselėta Hurgados Marina (uostas) su subtilaus interjero kavinukėmis, skoningu apšvietimu, prabangiomis parduotuvėlėmis ir pačiais brangiausiais apartamentais primena Monte Karlą ir jokiu būdu ne ką tik matytą Hurgadą. Čia, tikriausia, vienintelė tokia jauki ir rami europietiška vieta visame Egipte.

Pasivaikščioję tokioje ramybės oazėje sukome atgal, į triukšmingą realybę.  Pasėdėjimui po ilgo vaikščiojimo pasirinkome draugų pasiūlytą SPICY barą centrinėje Hurgados gatvėje, esantį tarp KFC ir McDonalds. Būdami Hurgadoje, nuolat užsukdavome ten atsigaivinti Stella alumi ir ypatingai skaniomis citrinų sultimis. SPICY bare STELLA alaus pusės litro buteliukas – 4 lt. Padavėjai neįkyrūs, nors net ir ne pirmą kartą atėjus, reikia atidžiai tikrinti sąskaitą – tokia čia realybė. Nepasitikėk niekuo – tapk arabu bent savaitei, tada, galbūt, liksi neapgautas ir, kaip sako mūsų bičiulė, „nepaturėtas“. Šviežias turistas arabui – didžiausias džiaugsmas!

Kartą Hurgadoje teko stebėti įspūdingą reginį – per TV buvo transliuojamos futbolo varžybos EGIPTAS-ITALIJA (futbolas egiptiečiams – antra religija; reikia tik pamatyti, kiek vyrų su kaljanu ir arbata sėdi kavinėse, kai vyksta rungtynės ir kiek liejasi emocijų, kai įmušamas įvartis). Rungtynės pasibaigė pergale ir į pagrindinę gatvę iš visų pakampių ėmė plūsti arabai: rėkdami, švilpdami, rankose nešdami vėliavas, iš kažkur gatvėje atsirado ugnimi besispjaudantys fakyrai,  – triukšmą didino ir automobilių signalai. Viskas susiliejo į triukšmo, vėliavų, žmonių, automobilių jūrą, kuri plaukė tai viena centrinės gatvės puse, tai kita. Iškart susidarė automobilių kamštis ir mes supratome, kad arabiško džiaugsmo nesustabdysi ir dar ilgokai teks pasėdėti SPICY bare, nes minia skirstytis tikrai neketina, o automobiliai juda vėžlio greičiu.

Prie baro teko matyti ir muštynes – tai irgi neblogas reginys turistui, kuris gali ramiai sėdėti, nes turistas yra dievukas, kurio judinti nevalia. Jei mušasi du arabai, gelbėtojų ir stebėtojų minia išauga per kelias sekundes. Čia jiems dar viena pramoga – kiekvienas jaučia pareigą įsikišti, bet susitvarko jie patys, be policijos, nes egiptiečiai gerai įsivaizduoja, kas yra jų kalėjimas ir ten papulti nesinori nei vienam. Gal todėl Egipte labai saugu: naktį, pasibaigus prekybai, visos prekės paliekamos lauke, uždengtos brezentu (Lietuvoje per naktį neliktų nei prekių, nei tento), automobilių vagysčių nėra, nes kiekvienas išvažiavimas iš Hurgados yra saugomas policijos ir tikrinimas kiekvienas automobilis;  mūsų draugai net miega su atidarytomis buto durimis (taip vėsiau), apie rakinimą net nekalbama – juk pavogto daikto čia nėra kur realizuoti…Pavogsi, o kur dėti??? Jie vertina tik naujus daiktus ir juos perka parduotuvėse, turguose čia galima įsigyti tik žemės ūkio produktų ir žuvies…Žinoma, jei pats nesisaugosi ir demonstruosi savo piniginę, gali likti ir be jos…Prie kiekvieno banko ar banko automato sėdi apsauga – kad tik turistams būtų saugiau ir ramiau. Prie kiekvieno viešbučio taip pat pavėsinėse sėdi ginkluota apsauga.

Hurgadoje verta pamatyti naująją Hurgadą – išpuoselėtą ir sutvarkytą  kaip bet kuris europietiškas kurortas. Prabangūs viešbučiai, plačios alėjos, brangios parduotuvės – naktį šis rajonas atrodo lyg iš pasakos…Galima tik įsivaizduoti, kaip Hurgada atrodys po keliasdešimt metų.

Šiuo metu labai daug pradėtų ir nebaigtų statybų – net ir turtingesni rusai pristabdė savo investicijas į kurortą, kur butą Hurgados centre galima įsigyti už 20-30 tūkst. dolerių, o, tarkim, 4 kambarių buto nuoma Jums tekainuos apie 500-600 lt. Išsinuomavus tokį butą, per mėnesį maistui pakanka dar tokios pat sumos, mėgautis jūra galima miesto pliaže El Fayruz už 1 lt dienai.  Būtent todėl užsienio pensininkai čia leidžia savo pensijas: saulė ištisus metus, puikus maistas ir nepaprasto grožio jūra. Laiko čia niekas neskaičiuoja ir skubėti nėra kur. Gyveni ir mėgaujiesi…Juk tuos keliasdešimt svarų dienos pragyvenimui kažkaip susikrapštysi – čia daug proto nereikia…

Turistai iš Egipto veža dovanų egiptietiškus papirusus (jie labai pigūs Hurgadoje ir, kaip mums pasakojo, labai nepigūs Kaire), suvenyrines piramides, žaislinius kupranugarius, arabiškas pliažines sukneles, skaras, kaljanus, arbatas, prieskonius. Tikrai reikia derėtis, – jei tik turite kantrybės. Mes stengėmės nesivelti į prekybinius ryšius su arabais: jei Jums pavyks nusiderėti, arabas liks nepatenkintas ir kažka replikuos arabiškai Jums nueinant. Tai nėra labai malonu.  Mums pavykdavo praslinkti pro arabus, atsakant jiems „šokran o lia“  („ačiū, ne“). Žinoma, kai kurie pagalvodavo, kad mes mokam arabiškai ir jiems užeidavo dar didesnis noras pabendrauti.

Be vyriškos palydos Egipte vaikščioti galima, bet nėra malonu – teks klausytis komplimentų, replikų.  Tai gali būti nemalonu, jei atvykote poilsio, ne nuotykių. Galybė moterų čia atvyksta klausytis komplimentų ir mėgautis arabiška meile. Meilikavimas, daug žadantys žvilgsniai ir netyčiniai prisilietimai – čia norma. Jei be vyriškio ateini į paplūdimį paimti rankšluoščio, reikia apsiginkluoti kantrybe, nes tai užtruks. Pirmiausia, reiks atsakyti, iš kur, ar viena, ar ištekėjusi..Dar arabiukas pasakys, kad jis nori išvykti, kad jis ieško vienintelės ir panašiai. Jei ketinate atostogauti viena ir norite ramaus poilsio, atostogoms rinkitės kitą šalį…

Po kelionės dar kartą sau įrodėmė, kad ramus poilsis neįmanomas tokiame viešbutyje su „viskas įskaičiuota“ ir kad tai tikrai nėra tokia kelionė, kokia tinka mums.  Juk į Palangos Basanavičiaus gatvę ilsėtis nevažiuojame – patys nesuprantame, kaip mums taip gavosi ir mes atsidūrėme tokioje gatvėje, bet… Egipte.  Žinoma,  esame laimingi, nes pamatėme kitą pasaulį, jūrą ir dykumą (šis derinys mus sužavėjo), kad įgijome patirties ir žinių. Mums pasisekė, nes daug ką mes sužinojome iš draugų, gyvenančių arabiškoje aplinkoje.  Grįžome laimingi, nes aplankėme mums artimą žmogų.

Dar gulėdami pliaže Egipte išvystėme mintį, kur ir kaip galėtume praleisti likusią atostogų dalį – kaip tik šiandien kraunamės lagaminą ir vykstame į Mozūriją, aplankant Šv. Lipką, Malborką, Štuthofą, Fromborką, Gdanską. Nuo Vilniaus šis kraštas vos 500 km, o istorinių paminklų, pilių, vienuolynų ar tiesiog jaukių kaimelių apsčiai.

Jei norite turėti galimybę išeiti vakarais ir pajusti kurortinio miesto triukšmą, rinkitės kitą viešbutį, pačiame Hurgados centre. Mes supratome, kad antrąkart tikrai nevyksime į tokį rusišką šurmulyną Egipte, bet galva tikrai prasivėdino, jaučiamės pailsėję ir atitrūkę nuo realybės. Nei dėl vienos kelionės nesame pasigailėję – šiuo aprašymu bandžiau išdėstyti nuomonę ir patyrimus, pliusus ir minusus. Jei vykstant į Egiptą ilsėtis čia išdėstyti patyrimai Jums padės, Musei bus smagu.

Keliaukite, atostogaukite, patirkite.