Šakių rajono pakraštyje ant Nemuno kranto – viena nuostabiausių vietų Lietuvoje. Buvome su bičiuliais iš Minsko prieš metus…pirmą kartą! Visą kelią važiuodama atgal į Vilnių bandžiau suprasti, kodėl nebuvau ten buvusi – kur tik mokyklos laikais mūsų nevežė nuostabi auklėtoja! O ir vėliau su šeima nemažai keliaudavome po Lietuvą. Kaip šį kampelį praleidau ir tas pirmas kartas nutiko tik dabar, – galvoje tvinkčiojo klausimas be atsakymo. Jei ir Jūs dar nebuvę, – taisykite klaidą! Tai viena gražiausių, neįtikėčiausių, mažiausiai aprašytų ir tuo pačiu labiausiai dėmesio vertų vietų Lietuvoje – Sudargas. Sudargo piliakalniai turėtų būti minimi kaskart kalbant apie Kernavę. Kol kas apie vieną žinome labai daug, apie kitą… Neieškokime priežasčių, – garsinkime patys, vežkime savus ir svečius, dalinkimės nuotraukomis, rašykime socialiniuose tinkluose. Neįsivaizduoju nei vieno, kuris nuvykęs nusiviltų. Tai tiesiog neįmanoma! Interneto platybėse randu ir liūdnų straipsnių – nuošliaužos ir čia. Tik faktai – ir čia buvo iškirsti medžiai, kad žmonėms atsivertų vaizdai…
Kaip rasti: koordinatės N55°02′52″ E22°38′19″. Jūsų orientyrai: Sudargo, Grinaičių ir Burgaičių kaimai. Mes radome, tad rasite ir jūs!
Piliakalnių grandį sudaro Sudargo, Grinaičių piliakalnis, arba Balnakalnis; Grinaičių piliakalnis II, vadinamas Žydkapiais ir kiti piliakalniai: Vorpilis ir Burgaičių III bei Pilaitės. Bendra saugoma teritorija sudaro net 8 h! Ji puikiai sutvarkyta, prižiūrėta, su suoliukais, tualetais (dėl netvarkos galime tik save kaltinti), vaikų žaidimų aikštelėmis.
Atvykę palikome automobilį aikštelėje, – šalia buvo vos viena kita mašina. Žiūrint į piliakalnius sukome dešinėn, – savo žygius galite pradėti iš bet kurios pusės. Amo netekome nuo vaizdų, aikščiojo net ir tie, kurie paprastai gražiems vaizdams verbaliai gana atsparūs – nenumanėme, kad tiek kartų teks kiltis ir leistis, nuokalnės mediniai laiptais tokios stačios, kad kartais net stipriau įsikibti tekdavo ir žemyn nežiūrėti. Su mažyliais kopinėti būtų sunkoka, – tektų tėveliams ant pečių nešti, o ant piliakalnio irgi įdėmiai stebėti, nes aukščiai mūsų šalies masteliais gana įspūdingi. Nuo vieno piliakalnio į kitą, pagauti azarto ir smalsumo, – kiek gi jų dar! Kai jau manai, kad viską apžiūrėjai, išnyra dar vienas!
Tokiose vietose nereiktų skubėti, – tegul žvilgsnis slysta toliais, pagauna Nemunu lėtai plaukiančio laivelio stiebą, žaidžia žydinčiuose piliakalnių šlaituose ar slepiasi besispalvinančių medžių šakose… Rekomenduoju turėti termosą su kava, pleduką pasitiesti ant nupjautos žolės ir tiesiog skirti laiko šiai vietai. Sudargo piliakalniai datuojami 1 tūkstantmečiu–2 tūkstantmečio pradžia, – kas gali įsivaizduoti tokią tolybę.
Ant vieno iš Sudargo piliakalnių šlaito stovi Džeromo Deivido Selindžerio romanui, pasauliniam betseleriui „Rugiuose prie bedugnės“ skirtas paminklas. Romanui skirtame paminkle – pagrindinio „Rugiuose prie bedugnės“ herojaus siluetas ir iškalta citata „Aš saugau vaikus, kad jie nenukristų į bedugnę“. Skulptorius Nerijus Erminas. Kelias foto iš paukščio skrydžio rasite ir čia>.
Sudargo aplankymą galima suderinti su kelione po Panemunės pilis – mes keliavome rudenį, pažiūrėkite, kodėl verta! Ši vieta tiesiog sutverta rugsėjui-spaliui, tik išlaukite saulėtos dienos.
