Kroatija (nuo šiaurės iki pietų)+Venecija (Italija) ir Balatonas (Vengrija)

7:00 išvykimas iš Vilniaus per Varšuvą ir atvykimas 22:00 val. nakvynei į Brno. Dienos rida: apie 1100 km.

10:00 atvykimas į Vieną

11.00-15.00 bėgte po Vienos gražiausias vietas. Kava, pyragėliai, Vienos dešrelės. Apie Vieną neverta daug pasakoti: mes jokio plano neturėjome, sekėme turistų vaikščiojamais takais, fotografavomės ir gėrėjomės prabangiu miestu. Iš kai kurių langų sklido klasikinė muzika, – ko dar gali tikėtis Vienoje… Kelios nuorodos apie Vieną, jei norėsite pasiplanuoti, kur eiti ir ką pamatyti. Taigi, spauskite čia, galite pasinaudoti žemėlapiu pdf formate;  Top objektai, kuriuos visi noriai lanko; Hop on Hop Off autobusai tiems, kas turi mažai laiko; šeši maršrutai po miestą. Nors ir neturėdami daug laiko Vienai, bet tikrai nemažai pamatėme tiesiog vaikštinėdami. Aišku, muziejų nelankėme, tam reiktų visai kitaip kelionę planuotis, bet miesto vaizdinys atmintin tikrai įstrigo.

19:24 val atvykimas į Moščenička Draga, kur ieškomės nakvynės pas žmones. Galima kreiptis tiesiai, kur randate užrašus Ziemer, Sobie, Apartmani ir pan. Jų ten devynios galybės, todėl būkite išrankūs ir ieškokite su vaizdu į jūrą. Kitas variantas: centre yra Turisticko biuro. Kreiptis ten, pareikšti pageidavimus ir Jūsų norai bus išpildyti. Šiaurėje nakvynė vienam 16-19 EUR’ų.

Moščenička Draga – mažas pakrantės miestelis Opatijos pietvakariuose su 1,535 gyventojais, kurių skaičius ženkliai išsipučia, kai suplaukia nesuskaičiuojami turistų srautai. Visas miestelis – tai du paplūdimiai, nedidukas uostelis ir pasivaikščiojimo takai. Aišku, kavinukės ir restoranėliai, turistams skirtos parduotuvėlės. Iš čia patogu apžiūrėti aplinkines vietas, ką mes ir darėme, kai pabodo paplūdimy kepti tarp gausybės žmonių. Liepos mėn. šios vietos ramia nepavadinsi, bet Adrijos jūros švarumas, šiltumas ir skaidrumas toks, kad norisi visą dieną mirkti vandenyje.

Dienos rida: apie 580 km.

Pastaba: taip paprasta, kaip planavome, su nakvyne nebuvo. Atvykome labai vėlai, buvo tamsu ir lijo. Visur, kur kreipėmės, mums sakė, kad vietų nėra. Vos ne vos radome du dviviečius kambarius dideliame viešbutyje, bet tik vienai nakčiai. Kitoms dienoms jau kreipėmės į turizmo biurą, – pasirinkimo didelio nebuvo, tikrai „viskas užimta” (juk atvažiavome liepos mėn.!). Gavome jaukius apartamentus aukštai kalnuose: nulipti iki jūros buvo visai smagu, bet kaip reikiant pasportuodavome grįžtant. Bet buvo jauku, pusryčiaudavome balkone su vaizdu į didžiulį paplūdimį, – buvome pakibę virš stogų.

Iki pietų voliojatės prie jūros. Tokio skaidraus vandens ir nugludintų akmenėlių dar niekur nesu mačiusi. Gumines tapkutes vežkites arba galite pirkti ten. Aplink daug kavinių; fantastiškai skanu picerijose; trims papietauti ir išgerti vietinio vyno – apie 60-70 litų. Labai pigu nėra, bet galima tiesiog pirktis maistą patiems ir valgyti namie, kaip minėjau, balkonėlyje su vaizdu į jūrą. Mes kartais taip ir darėme.

Po pietų apie 14:00 val. išvyka į Istros pusiasalį, didžiausią Adrijos jūroje. Mūsų tikslas – Porečas, nuostabaus grožio miestelis ir geriausiai žinomas turizmo centras. Jo istorija siekia VI a., verta pasivaikščioti po senamiestį.

Pakeliui bus miestukas Pazinas. Nuorodoje matysite, kad centrinis Istrijos pusiasalio miestas irgi turtingas istorija. Mes grįždami iš Porečo dar sustojome prie seno vienuolyno fotografijai ir Kršan pilaitės, kuri buvo nuostabiai apšviesta. Ji jau kiek apgriuvusi, bet tamsoje ir kalnų fone atrodė išties mistiškai.

Pamatysite, kiek daug forografuosite, kokie vaizdai atsivers atkarpoje palei jūrą. Ech, norėtųsi grįžti.

Iki pietų voliojatės prie jūros.

14.00 val. išvykimas į Krk salą. Į salą pateksite ne laivu, o per nuostabaus grožio milžinišką tiltą.

Krk – didžiausia Kroatijos Adrijos jūros sala (viso salų per 1500), garsėjanti gamtos grožiu, švelniu klimatu, tūkstantmečių senumo istorija ( atleiskite, nesiplėsiu…). Daugybė mažų užutėkių ir įlankėlių. Čia klesti žvejybos verslas; kavinės pilnos visokių gyvių, bet pigu nėra. Krk saloje nepietavome, tik gurkšnojome įvairius gėrimėlius. Didžiausiam saklos miestui irgi nebuvo vargintasi, galvojant pavadinimą, – Krk. Gražu, pamatyti verta. Senamiestis, katedra, miesto sienos griuvėsiai ir šiaip gera būti.

Toliau – miestelis Punat. Iš jo laivu galima nusigauti į salelę Košljun, kur yra pranciškonų vienuolynas ir muziejus. Ten galima atsigavinti vynuogių vynu..arba neatsigaivinti. Kelionė apie 7 litus, kiek pamenu, bet mes ten neplaukėme.

Ir privaloma aplankyti vieną gražiausių vietų Krk, o gal ir visoje Kroatijoje, kur turistai nelabai vyksta, nes kelelis toks siauras, kad du automobiliai sunkiai prasilenkia. Tai Stara Baška. Kalnai kalnai ir fantastiškai skaidrus vanduo, maži laiveliai, besisupantys ant vandens, saulė, blizgiai dažanti vandenį, ir daug daug spalvų.

Jei norisi „tuso” a la Palanga, galima sustoti Opatijoje – tai viena labiausiai mėgiamų turistų vietų. 12 km tęsiasi pėsčiųjų alėja, daugybė kavinių, restoranų, naktinių klubų, barų. Visai nieko kurortas, tik čia supermarketai, prekiaujantys duonyte, dirba iki 22.00 val. Būtinai paskanaukit vietinių persikų ir arbūzų, suprasite, koks iš tikro turi būti jų skonis.

Dienos rida: apie 190 km

Iš pat ryto išvyka į Veneciją Italijoje.

Į patį Venecijos senamiestį – laiveliai-autobusais, jais ir pasinaudojome. Apie Veneciją tiek prirašyta, kartotis būtų juokinga. Tiesiog vaikštinėjome ir gėrėjomės (Šv. Morkaus aikštė, Bazilikos, Dožų rūmai ir t.t.). Mums pasitaikė apie 34 laipsnių karštis, tai labai judrūs nebuvome: Venecija labai graži, bet gal jai verta rinktis kiek kitą laiką, nei patį vidurvasarį.

Dienos rida: apie 494 km

Iš ryto – prie jūros.

Po pietų 15.00 – dar vienas fantastiškas pasivažinėjimas po Istros pusiasalį. Būtina aplankyti miestelį Pulą, kurio amfiteatras nei kiek nenusileidžia Romos Koliziejui. Liksite priblokšti, garantuoju. Galima pasivaikščioti miestelyje, tačiau senamiestis nėra didelis. Po to būtinai nuvažiuokite į miestelį Rovinji, kuris tituluojamas Kroatijos Venecija. Tai viduramžiškos architektūros miestas su įspūdingu senamiesčiu ir nepaparasto grožio bažnyčia centre. Nutolkite nuo miestelio palei jūrą, – maudykitės ir grožėkitės virš jo besileidžiančia saule. Dar viena ilgam įsirėžusi akimirka.

Rida: apie 190 km

Iš ryto išvykstame į pietinę Kroatiją. Pakeliui galima aplankyti Splitą, gaila, mes tik pravažiavome. Tai UNESCO saugomas kultūros miestas-paminklas. Ten yra Diokletiano rūmai, ketveri miesto sienos vartai ir Porta Auria (Aukso Vartai), Šv. Dvasios katedra.

18:00 iš Splito – į Makarską. Aplink galima ieškotis, kur gyventi. Pasirinkimas milžiniškas, tik pigiau – 5-iese už visą namo antrą aukšta su 3 kambariais, virtuve, vaizdu į jūrą (iki vandens – 100 metrų stataus kalno, bet visai nieko) – 50 eurų dienai.

Visas kelias iš Šiaurės į Pietus – palei jūrą. Liksite apakinti Centrinės Kroatijos grožio. Norisi visur stoti ir likti.

Mes gyvenome pas pankus Put Dvora 14, Marušići, 21317 Pisak, Croatia, tel (Cro kodas) 021 867005 MLADENKA MARUŠIČ. Net radau nuorodą 2017 m., vadinasi, jie ir toliau nuomuoja savo namą. Perduokite linkėjimus. Viskas puiku, tik prie jūros reikia leistis gana stačiai žemyn. Nusileisti lengva, pakilti kiek sunkiau, bet paplūdimys gana privatus, žmonių vos keletas. Vanduo skaidrus, šiltas, daug akmenėlių. Basomis beveik neįmanoma, nebent jogams…

Visa diena buvo skirta pervažiavimui į pietinę dalį, kur įsikūrėme, kad paprasčiau būtų apžiūrėti šią Kroatijos pusę.

Dienos rida: 483 km

Iš ryto prie jūros beveik privačiame paplūdimyje. Po pietų lekiam apžiūrėti Makarsko. Gražu. Ten galima atvykti anksti ryte, sėsti į laivą, kuris nuplukdins į gražiausius pietų paplūdimius, pamaitins tautine vakariene ar tautiniai šokiais..Mes to padaryti nespėjom, nes iki pietų voliojomės prie vandens.

Iki Makarsko nuo namų vos 19 km.

Iš ryto – prie jūros.

12:00 val. – kelionė į lietuvių pamėgtą Dubrovniką per Bosniją ir Hercegoviną. Ką ir kalbėti, Dubrovnikas, nors ir labai turistinis, bet vertas kiekvienos minutės. Tikras miestas-muziejus su gynybine siena ir nuostabiu senamiesčiu, apsuptu jūros.

Dienos rida:  360 km pirmyn-atgal.

Dar galimas kitas variantas – plaukti į Hvar salą, bet mums pritrūko laiko. Dar vienas variantas – Korčulos sala. Su vienuolynais, kunigaikščių rūmais. Bet mums ir čia laiko pritrūko. Kroatijai reiks antros kelionės, – šalis tokia turtinga, kad apžiūrėti ją vienu ypu tiesiog neįmanoma.

Ryte prei jūros, o tada jau pamažu judame namo link. Būtent šiandien dar gausime ir vyšnią ant torto…

13:00 – Plitvicos nacionalinis parkas, kuris 1979 m. įtrauktas į UNESCO pasaulio paveldą. Tarp aukštų, miškais apaugusių kalnų pasislėpę 16 didelių ir mažų krištolo skaidrumo ežerų. jie jungiasi vienas su kitais mažais šaltinėliais, įvairaus dydžio kriokliais. VAnduo parke užima 217 ha, miškai – 22308 ha. Tik reikia nežioplinėti, kad daugiau pamatyti. Keliauti po parką galima dviem būdais: traukinuku arba laiveliais. Sistema tokia: pasirenkate maršutą 3, 5 val. ar ilgesnį. Kiekvienas pažymėtas tam tikra spalva. Mes rinkomės trijų valandų. Sekite spalvas ir pagal planą turite pirmiausia pabūti vienoje nedidelėje saloje, kur labai gražu, po to – vėl sėsti į laivelį, kuris nuplukdys šiek tiek toliau, o ten būtinai trūks plyš nueikite iki didžiausio krioklio. Padės ne tik spalvos, bet ir garsas. Grįžti galite arba laiveliu, arba traukiniu, kurie važinėja iki 20.00. Mes vos spėjome, būtų tekę iki gilios nakties žygiuoti pėsčiomis.

20:30 val. išvykimas iš Plitvičkos ir pasiekus Karlovac ieškoti nakvynės. Mes nakvojome puikiame motelyje pas žmones TUSILOVIC 37A, KARLOVAC tel **385 (0) 47718032, GSM **385(0)915301922. Su pusryčiais – apie 16 eurų, jei neklystu.

Dienos rida: 376 km

10:00 tęsiame kelionę pro Balatono ežerą (pabuvome, įdomu, bet po Kroatijos baisiai nešvaru…), per Budapeštą ir privažiavus Rabka miestelį Lenkijoje, pasieškoti nakvynės. Mes nakvojome prie Krokuvos. Ten motelių nėra daug, matote ir stokite.

10:00 namo. Varšuvoje – pietūs.

23:30 Vilniuje, namie.