Nuotykiai kelionėse – jei Jums kada taip nutiks, tai į Užsienio reikalų ministeriją neskambinkite, o geriau prisiminkite šį Musės tekstuką.
Asmuo X nuskrido jungiamuoju skrydžiu į Ženevą…Iš Vilniaus per Varšuvą, su LOT avilainijomis. NIEKUR NIEKAS NIEKADA NEPAPRAŠĖ jokio dokumento (nei Vilniaus oro uoste, nei Varšuvos), – pasirodo, asmens tapatybės kortelė ir pasas liko Vilniuje. Žmogui X norisi tos pačios dienos vakarą grįžti namo.., – yra bilietai ir planai:) Gelbėdama X, Musė skambina į URM: vyrukas kitame laido gale tikrai labai mandagiai rekomenduoja iš Ženevos važiuoti į Berną, kur konsulate išduos grįžimo dokumentą, tačiau tai reikš, kad visą dieną teks paaukoti rūpinimuisi, kaip grįžti namo, o ne suplanuotiems susitikimams. Taigi, variantas netinka. Ieškome kito. Pasas per DHL pasiektų Ženevą kitą dieną (kas visai ok, jei tik nereiktų vakare būt Lietuvoje). Kiti garbūs žmonės (negaliu įvardinti) sako, kad „laisvai praeisite su vairuotojo pažymėjimu”. Užtikrintumas stebina, bet žmogus vertas pasitikėjimo… Bet patikėti sunku – Šveicarija vis tik. Sugalvojam patys, kad dar rytą būnant Ženevos oro uoste reikia „prisiduoti” savanoriškai – apsauga siunčia panašius piliečius į migracijos tarnybą, kuri pažada išduoti grįžimo dokumentą pagal…teises ir paso numerį, jei tik LOT patvirtins, kad priims tokį keleivį. Beveik filmo „Terminalas” su Tomu Hanksu pradžia. Po kelių valandų bandymų netgi pavyko prisiskambinti ir pakabėti su LOT’u: jie nustebinti tokio pasakojimo, o dar labiau nustebinti prašymo įsileisti keleivį su vairuotojo pažymėjimu ir užtikrintai ne kartą tvirtino į ragelį, kad TAIP NEGALI BŪTI ir kad keleivis skraidyti gali tik su pasu arba tapatybės kortele. Juokinga, žinoma, nes tas keleivis jau suskraidė dviem lėktuvais tą pačią dieną niekam nerodydamas jokio asmens dokumento. Tiesa, tas pats visai neseniai nutiko ir Brussels National oro uoste (po teroro išpuolio, beje). Pasirodo, Vilniaus oro uostas sparčiai mokosi, – rimtos patikros tokiais, norisi tikėti, vienetiniais atvejais atrodo graudžiai. „Terminalo” tęsinio nebuvo, – asmuo X po darbo dienos Ženevoje grįžo į oro uostą, išgirdo, ką man pareiškė LOT atstovai, ir nutarėm, kad verta kulniuot į tą migracijos tarnybą. Kaip vėliau pasakojo X, „nežiūrint į tai, kad valdydamas riziką, išsipirkau už 40 EUR Migracijos tarnyboje, nes tiek kainavo leidimas grižti namo, – taip niekam jo ir neprireikė: nei Šveicarijoje niekas neprašė, nei Lenkijoje, nei juo labiau Lietuvoje…” Taigi, visoje kelionėje nuo Vilniaus iki Vilniaus, skridus su 4 skirtingais lėktuvais ir kirtus tris valstybes, niekada nereikėjo nei paso, nei ID kortelės, nei vairuotojo pažymėjimo, nei migracijos tarnybos išduoto dokumento…Toks tad saugumas Europoje. Labiau deklaruojamas, nei realiai garantuojamas.
Nežinau, ar skambinti URM ir papasakoti, ką jiems atsakyti LR piliečiams, pakliuvusiems į panašią situaciją ir sugalvojusiems pasikonsultuoti. Jei būtume klausę URM patarimo, tai reiktų ne tik vykti į Berną (tikiu, kad konsulatas būtų viskuo pasirūpinęs), bet būtų tekę pirkti dar vieną bilietą namo, kas iš Ženevos, patikėkite, nėra pigu, o kur dar nakvynė ir prarastas laikas…Išvada viena: skraidyti be dokumento paprasta kaip dukart du, o taisyklės tėra popierinės…
