Pasirinkite kelionės atributus:
 

Pasirinkite šalį:

Malonus atradimas – Kačėniškės piliakalnis ir pažintinis takas

Malonus atradimas – Kačėniškės piliakalnis ir pažintinis takas. Nuo Vilniaus – apie 1,5 val. automobiliu.

Susiruoškite su šeima ar vieni. Įsimeskite užkandžių ir termosą arbatos – čia netrūksta vietų prisėsti, o vaizdai tokie, kad norisi neskubėti ir tiesiog pabūti.

Prieš kelerius metus panašų įspūdį man paliko gerokai toliau nuo Vilniaus esantys Sudargo piliakalniai. Kačėniškių piliakalnis gal kiek mažiau lankomas, nes yra atokiau ir čia reikia specialiai susiplanuoti išvyką – tai tikrai ne vieta, kurią netyčia pravažiuosite.

Beje, pakeliui galima aplankyti dar ne vieną gražią vietą – juk čia Sirvetos regioninis parkas. Apie jas taip pat parašysiu žemiau.

Kačėniškės – tai toks piliakalnis, kur mielai vežčiau savo svečius – kaip ir į Kernavę ar Sudargą. Tiesiog pritrenkia savo grožiu ir netikėtumu.

Įsiveskite į Google Maps: Kačėniškė, Švenčionių r. Piliakalnis pasiekiamas iš Raudonės-Ceikinių kelio, Kačėniškėje pasukus į dešinę (PR), pavažiavus miško keliuku 1,1 km iki kalvos Mergežerio ežero PV krante (yra 100 m į kairę (Š)). Koordinatės: 55.220455, 26.262185.

Atvyksite į erdvią automobilių stovėjimo aikštelę. Kai mes čia lankėmės, sutikome vos vieną porelę – vieta vis dar maloniai rami ir neperkrauta lankytojų.

Iki piliakalnio nueisite puikiai įrengtais mediniais takais, vingiuojančiais per nemažą pelkę. Tai dalis pažintinio tako, o rudenį šis ruožas tiesiog užburia spalvomis.

Perėjus pelkę, prieš akis iškyla įspūdinga, Lietuvos masteliais tikrai didelė kalva. Maždaug pusės kilometro ilgio kalvagūbris tarsi atskiria pelkę nuo Mergežerio – nuostabaus, miškų apsupto ežero. Aukščiausioje vietoje kalvos šlaitai nuo vandens paviršiaus pakyla net iki 22 metrų, todėl vaizdai čia išties įspūdingi.

Mes apėjome ilgąją kalvą jos kraštu ir lengvai pakilome iki aukštesnės dalies – lipimas lengvas ir keikvienam įveikiamas. Nuo piliakalnio viršūnės, kur aikštelės plotas apie 660 m2, atsiveria vaizdas į ežerą ir kitame krante esančias Švenčionių aukštumos kalvas.

Piliakalnio šlaituose yra buvusių griovių su pylimais likučių. Rytinis šlaitas buvęs statesnis ir praeityje yra nušliuožęs į ežerą. 2013 m. atlikti piliakalnio tvarkymo bei pritaikymo lankymui darbai. VĮ ,,Kultūros paveldo išsaugojimo pajėgos” atliko žvalgomuosius archeologinius tyrimus, kurių metu užfiksavo bent du kultūrinio sluoksnio horizontus, leidžiančius daryti išvadą, kad piliakalnis buvo apgyvendintas dviem etapais – vėlyvosios brūkšniuotosios keramikos laikotarpiu (I tūkst. pr. Kr. pabaiga) bei ankstyvosios grublėtosios keramikos periodu (I tūkst. pradžia – I tūkst. vidurys).

Atliekant archeologinius tyrimus rasta smulkių, ugnyje buvusių akmenukų, keletas gyvulių kaulų, ištirpusios keramikos ar molio tinko žymių, brūkšniuotosios keramikos liekanų, o taip pat keramikos dirbinių fragmentų, turinčių lygų arba grublėtą paviršių, bylojantį apie skirtingus Kačėniškės piliakalnio apgyvendinimo laikotarpius. Šią informaciją radau čia. Galite pažiūrėti video.

Jūsų vietoje tiesiog pasitikėčiau Musės rekomendacija ir nuvažiuočiau. Net truputį pavydžiu tiems, kurie šią vietą dar tik atras. Garantuoju – Kačėniškės maloniai nustebins.