Buvau paskaičiusi apie neturistinį Sicilijos perlą – MISTRETTĄ. Vingiuotais serpantinais, stačiais šlaitais nėrėme į Nebrodį kalnų glėbį (PARK NATURALE DE NEBRODI, Apeninai). Pamačiau kaip sužibėjo mano bendrakeleivio akys – kuo toliau nuo civilizacijos, tuo labiau jos spindėjo. Pamažu temo ir Mistrettą pasiekėme visiškoje tamsoje. Lyg negana būtų kalnų magijos, tarp tamsių debesų išlindusi pilnatis ir netrukus prapliupęs stiprus lietus viduramžių miestą padarė filmo „Kvepalai“ filmavimo aikštele. Mistrettos aplinkoje įsivaizduoju ir Fellini kūrinius, ir Timo Burtono, jau nekalbant apie L.Visconti, kurio „Leopardas“ tarytum pratęsė Sicilijos atradimus, grįžus namo.
Nors ant kalno šlaitų pabiręs kaimelis bandė slėptis po tamsa ir lietaus širma, pajutęs nelauktų turistų kvapą, – visos gamtos pastangos buvo bevertės: negalėjome nepastebėti Mistrettos ypatingumo, unikalumo, jausmo, kad laikas čia niekur neskuba. Nors buvau skaičiusi, kad nakvynę gauti čia keblu, nepasidavėme. Užėję į mažą bariuką pamėginome susišnekėti su vakarojančiais vietiniais – supratome, kur turime ieškoti Bed&Breakfast SANTA SOFIA. Lietuje ir aklinoje tamsoje surasti ant šlaito pasislėpusią vilą nebuvo lengva, bet juk mums sekėsi. Susišnekėti su šeimininkais tapo sunkiai įveikiama kliūtimi, bet gavę kambarį (60eur) iškart nusiraminome, – juk rytą galėsime prisijaukinti Mistrettą. Įsikūrę SANTA SOFIJOJE, pasivaišinę kakava bei pasišildę prie židinio, nutarėme dar paslampinėti po pilnaties apšviestą miestuką. Stebuklingai ir lietus liovėsi. Praskleidę paslapties šydą, abu supratome, kad atradome tikrą Sicilijos lobį, turistų mažai lankomą ir todėl neišpaikintą vietą – jautėmės lyg laiko mašina būtume persikėlę kelis šimtmečius atgal. Jokių suvenyrų parduotuvių, jokių specialiai turistams skirtų kavinių, restoranų. Tik tai, kas reikalinga kasdieniam vietinių žmonių gyvenimui. Savivaldybė, Katedra, mokykla, masonų ložė ir karo veteranams įrengtos patalpos bendravimui, televizijos žiūrėjimui. Visa tai centre, aplink nedidukę miesto aikštę. Visa kita – mielais namukais tarytum kregždžių lizdeliais nusėtas kalno šlaitas.
Mistretta įsikūrusi apie 950m virš jūros lygio, jos istorija prasidėjo apie 600 а.pr.Kr. – šiek tiek istorijos galima rasti internete, bet ne tiek daug. Jos labai ir nereikia, – vaikščiokite ir mėgaukitės sustabdytu laiku.
Pusryčius mums pateikė jauna pora (deja, irgi nekalbanti angliškai) Giuseppe ir Sonya. Po didžiąją restorano salę bėgiojo dviejų metukų Snaigė – gražutė mergytė Neve. Nors mes buvome tik du šio šeimyninio viešbutuko svečiai, šeimininkė stengėsi kiek įmanydama, aptarnaujami buvome ypatingai nuoširdžiai. Jautėmės kaip namie: Sonya iškepė didžiulį pyragą, paruošė kavos, pirmąkart paragavome garsiųjų Sicilijos džemų – apelsinų, citrinų. Bandėme susikalbėti, nors sunkokai sekėsi. Apsikeitėme adresais. Giuseppe nubėgo miestelin ar atnešė Mistrettos žemėlapių. Jaunas vyras žinojo Baltijos valstybes ir sumaniai paaiškino, kodėl Mistrettoje tiek bažnyčių, kiek visame Vilniuje, – „You had Stalin, we had Pope“. Miestelyje gyvena 5000 žmonių, o namas, kuriame mes gyvenome, jau matė per 200 tokių žiemų.
Iš Mistrettos niekaip negalėjome išvykti – vis slampinėjome iš vienos gatvelės į kitą, kilome ir leidomės, vėl kilome, vėl leidomės…Net ir tokiame miestuke gyvenimas virte virė: atrodo, kad be tikslo slampinėjame tik mudu. Kas remontavo, kas pardavinėjo namus, kas ėjo į mokyklą, kas – iš jos, kas pardavinėjo daržoves, kad ruošė kavą, kas skalbėsi, kas stebėjo situaciją iš Carabinieri ofiso…Netikėtai atsidūrėme VIA RUPE gatvėje – atsivėrė Mistrettos panorama. Senučiukai nameliukai čerpiniais stogeliais ir kur ne kur iš kaminų rūkstantis dūmelis kalnų fone – šiandien čia betrūko tik Svynio Todo. Ši vieta yra verta kito autoriaus ir kitos plunksnos. Norėjosi Jus suvilioti Mistretta – labai tikiuosi, kad pavyko. Jei nutarsite ten vykti, perduosiu žemėlapį ir dovanėlę Neve, mergaitei iš gražiausio kalnų miestelio Sicilijoje…