Roma per 5 dienas (Italija)

Skrydis iš Varšuvos į Romos Fiumicino oro uostą 12:25 (Romoje – 14:50; jei įdomu, dviems kelionė į Romą pirmyn-atgal iš Varšuvos kainavo 792 lt (2009 m. spalis) – skridome su Wizzair oro linijomis).  Iš namų Varšuvos link pajudėjome 2:40 val. nakties, Lenkijos sostinę pasiekėm 9:30 val. Neskubėdami užkandome “KFC” Bialystoko kelyje ir nesunkiai suradome oro uostą. Automobilį palikome ilgalaikio saugojimo aikštelėje (vietą buvome rezervavę internetu, penkioms dienoms aikštelė – 155 zl). Skrydis Airbus 320 lėktuvu buvo sklandus, aptarnavimas pakankamai geras, nors tai ir pigių skrydžių bendrovė.

Nusileidę Romoje ir susitvarkę visus formalumus, žygiuojam į traukinių stotį (visur nuorodos, paklysti tiesiog neįmanoma), nes Romą pasieksime tik pavažiavę apie 30 min traukiniu iki Termini stoties, iš kur jau lengvai patenkama į bet kurią miesto vietą.  Iš oro uosto Fiumicino arba Leonardo Da Vinči iki Termini stoties bilietas su „Leonardo Express“ vienam – 12 eur. Bilietuką būtina pasižymėti geltoname automate, kuris yra perone.

Taksi sutarti galima už 50 eur, bet kelionė taksi iš oro uosto iki Termini stoties bus ilgesnė – 45 min.  Ir, žinoma, brangesnė.

Oras pasitaikė nuostabus: greit išnirome net iš lengvų striukių, marškinukai ilgomis rankovėmis buvo kaip tik: spalio mėnesį Italijoje – apie plius 20!

Iš Termini stoties mums reikia pasiekti savo viešbutį –  HOTEL FELICE. Nakvynė dviems penkioms dienoms su pusryčiais kainavo 425 eur. Užsakydami internetu nepastebėjome, kad tai bus kambarys su „sharing bathroom“. Daug patirties neturėjome, pasitaikydavo ir suklysti. Tad, mūsų dar laukė siurpizas.

Iš Termini mums reikia patekti į VIA GIOLITTI, iš ten reiktų paeiti iki VIA FILIPPO TURATI, sėsti į 71 autobusą ir išlipti ketvirtoje stotelėje PIAZZALE TIBURTINO. Viešbutis yra 30 m nuo stotelės (Via Tiburtina 30).  Bent taip orientuotis mums siūlė viešbutis.  iš tikrųjų, FELICE rasti yra kur kas papraščiau: išėjus iš Termini, sukam į kairę, žygiuojam iki tunelio po geležinkeliu ir praėjus tunelį, už kokių 200 m tiesiai ir yra ta Tiburtina 30. Joks autobusas tikrai nereikalingas, nes nuo stoties iki viešbučio – apie 10 min pėščiomis. Romos atstumais tai tikrai labai arti.

Pirmas šokas mus ištiko viešbutyje – žinojome, kad tai dviejų žvaigždučių viešbutukas, nes pasirinkome jį dėl rekomendacijų ir kainos. Fojė tikrai jaukus, aptarnavimas linksmai itališkas – neturėjome jokių priekaištų. Įėję į kambarį išsižiojome – dar nebuvome matę tokio vaizdo: mažiukas kambariukas, kuriame „viskas viename“: dvigulė lova, spintelė, staliukas, kėdė, kriauklė ir…bidė!!! Švarus viešnamio kambariukas – tokia buvo pirma mintis. Tik atsipeikėję supratome, kad užsisakėme tikrai nebrangų kambariuką su vonia ir tualetu koridoriuje.  Ir tai gavome.

Dar mėginome prašytis kito kambario, bet viskas spaly „fully booked“,  – abu nutarėme, kad tai mums tikrai nesugadins kelionės, o pagyventi su studentais irgi gana linksma. Be to, viešbutukas tikrai švarus, labai graži antro aukšto terasa. Didžiausias blogis tas, kad langas žiūrėjo į judrią Tiburtini gatvę ir pirmą dieną buvo tikrai sunku ištverti triukšmą, atvykus iš tokios ramybės. Kitas dienas mes jau miegojome negirdėdami nieko – nuovargis vis tik darė savo…O gal ir vakarinis Moretti alus:) Tiesa, viešbučio administracija mus gerokai nustebino: paskutinei nakčiai visus daiktus radome tvarkingai perneštus iš savo dvylikto numerio į antrąjį – tai buvo „Felice“ dovana mums. Kambarys su vonios kambariu ir langais į kiemą.  Visi viešbučio darbuotojai žinojo apie tokią dovaną mums ir tuo labai džiaugėsi patys,  – juk taip puikiai sugalvojo…Mums, žinoma, irgi buvo malonu. Taigi, jei rinktumėtės Romoje šį viešbutuką, rezervuokitės kambarį su vonia ir langais į kiemą – tikrai liksite patenkinti, tik mokėsite jau po 110-120 eur/parai.

Įsikūrę viešbutyje, nutarėme dar pasižvalgyti po Romą vakare – iki Koliziejaus pėščiomis mums buvo apie 15-20 min.

Kadangi mes jau niekur neskubėjome, galėjome pasimėgaudami slampinėti Romos gatvėmis. Vakarienei pasirinkome mažutę kavinukę prie Koliziejaus – „su vaizdu“.

Sveiki atvykę į Romą!

Pirmadienis pagal mūsų išankstinį planelį priklausė išimtinai Vatikanui.  Bilietus užsakinėjome iš anksto internetu – dviems asmenims su 4 eur rezervacijos mokeščiu bilietai kainavo 36 eur. Tikrai verta: atvykę anksti rytą ir pamatę eilę į Vatikano muziejų apstulbome, bet mums su rezervacija eilės nebuvo jokios!  Iki Vatikano vykome iš savo VITTORIO EMMANUELLE stotelės iki  OTTAVIANO (raudona metro linija) , o tada šiek tiek pėščiomis. Labai patogus susisiekimas, metro bilietas vienam – euras.

Rugsėjo-spalio mėnesiais kiekvieną penktadienį (deja, mums neišdegs pasinaudoti ta galimybe) Vatikanas atviras iki vėlaus vakaro – nuo 9.00 val. iki 23.00 val. Įprastai Vatikanas atviras turistams kasdien iki 19.00 val.: bilietai pardavinėjami nuo 9.00 val. iki 16.00 val.

Apie pietus eilė į Vatikano muziejų buvo kur kas mažesnė – taigi, nesiveržkite ten anksti, jei neturite rezervacijos, kur kas laisviau po pietų. Apie rytinius kamščius prie bilietų kasų buvau skaičiusi prieš vykdama – tai pasitvirtino.

Kadangi Romoje mes buvome pirmą kartą, tai parašysiu, kas mane šiek tiek klaidino. Tik atvykę supratome, kad mokamas yra tik Vatikano muziejus, kurį rasite sekdami nuorodas ir žmonių minią. Išėję iš muziejaus ir apėję mūrinias sienas, pateksite prie Šv.Petro bazilikos– ten visi vaikšto laisvai, nemokėdami jokių įėjimo bilietų. Praeiti patikrinimą ir pastovėti eilutėje reiks, einant į bazilikos vidų. Įėjimas nemokamas, kainuos tik pakilimas į kupolą arba į požemius. Mes nepasinaudojome tomis galimybėmis, nes eilės buvo milžiniškos.

Apie Vatikaną google rašo:

Vatikano miestas – valstybė (Stato della Città del Vaticano) – Romos popiežiaus, kaip Katalikų Bažnyčios galvos ir sykiu Vatikano valstybės vadovo, rezidencija. Vatikane įsikūrusios Katalikų Bažnyčios valdymo institucijos, sudarančios Romos kuriją. Romos popiežius yra taip pat Romos vyskupas. Romos vyskupo Sostas drauge su Romos kurija vadinamas Apaštalų Sostu arba Šventuoju Sostu.

Nuolatine popiežių rezidencija Vatikanas tapo 1377 m. Iki to laiko popiežiai gyveno Laterano rūmuose, išskyrus 1309-1377 m., kai popiežiai laikinai gyveno Avinjone. Nuo 1377 m. kiekvienas popiežius plėtė ir gražino Vatikaną. Popiežiaus soste sėdėjo 266 popiežiai: ne vienas buvo nukankintas, ne vienas paskelbtas šventuoju. Dutūktsantinę Vatikano istoriją galima laikyti viso pasaulio istorija. Vatikano miestas valstybė tapo nepriklausoma 1929 m. vasario 11 d. , kuomet buvo pasirašytas Laterano susitarimas, galutinai sureguliavęs konfliktą tarp bažnyčios ir Italijos valstybės. Senovėje ant Vatikano kalvos stovėjo didelis „Nerono cirkas“. Valdant šiam imperatoriui, buvo nukryžiuotas apaštalas Šv.Petras ir netoliese palaidotas. Praėjus apie 250 metų, imp. Konstantinas ant jo kapo pastatė baziliką. Kol popiežiai rezidavo Avinjone, bazilika smarkiai apgriuvo. Tik XV a. pop. Mikalojus V nutarė atstatyti baziliką ir tą darbą paskyrė arch. Roseliniui. Mikalojui V mirus darbai nutrūko. 1506 M. popiežiaus Julijaus II liepimu arch. Bramantė nugriovė senąjį pastatą ir pradėjo naujos Šv.Petro bazilikos statybą, trukusią net 176 m. Per tą laiką bazilikos projektas kelis kartus buvo keistas pagal Rafaelio, Sangalo ir kt. architektų planus. Galutinį projektą su didingu kupolu sukūrė septyniasdešimtmetis Mikelandželas, kuris grįžo prie Bramantės parengto graikiškojo kryžiaus plano, kuris buvo vykdomas ir po Mikelandželo mirties. Bet pop. Pauliaus V laikais (1605-1621) arch. Maderna pakeitė planą ir bazilika įgavo lotyniško kryžiaus formą. Prie didžiausios šventovės yra Šv.Petro aikštė – pati didžiausia Romoje: jos ilgis 240 m, plotis 340 m. Aikštės centre stovi 25 m. egiptietiškas obeliskas. Į jos foną darniai įsilieja du simetriški fontanai. Dešiniojo fontano projektą parengė Maderna 1613 m., o kairiojo – Berninis 1675 m. Bazilikos fasadą pastatė Maderna. Virš centrinio portalo įrengta „Palaiminimo lodžija“. Iš šito balkono skelbiama žinia apie naujojo popiežiaus išrinkimą, iš čia Romos popiežiaus laimina Romos miestą ir visą pasaulį (Urbi et Orbi).

Bazilikos prieangyje, virš centrinių durų – garsioji Džioto mozaika „Šv.Petro laivelis“, kurį dailininkas sukūrė pirmąkart paskelbtais šventaisiais 1300-aisiais metais. Penkios prieangio durys atitinka penkias bazilikos navas (Mirties durys, bronzinės durys, šventosios durys (pastarosios atidaromos kas 25 metai, pažymint šventuosius metus), gėrio ir blogio durys bei sekramentų durys). Eikime vidun: po Mikelandželo kupolu stovintis didysis altorius yra tiesiai virš Šv.Petro kapo. Priešais altorių esančią atvirą Šv.Petro koplyčią supa 95 nuolat šviečiančios lemputės. Altorių gaubia Berninio sukurtas baldakimas. Kolonadoms panaudota iš Panteono paimta bronza. Šv.Petro kapą apvainikuoja aukštas švytintis kupolas, išpuoštas angelų ir palaimintųjų mozaikomis.

Pirmoje dešiniosios navos koplyčioje pamatysime vieną gražiausių Mikelandželo skulptūrų – Pietą, kurią dailininkas sukūrė, būdamas 24 m. Bazilikos dydį apibūdina matmenys: vidinis bazilikos ilgis 186,36 m., išorinis ilgis -211,5 m. Vidinis bazilikos aukštis 44 m. Aikštėje esančio obelisko aukščiui beveik prilygsta centrinės navos arka (24 m.). Vidinis kupolo aukštis yra 119 m. Kupolo skersmuo – 42 m (Panteono skersmuo – 43,4 m.).  Nišose esančios statulos – 5 m aukščio. Baldakimas – 29 m. aukščio. Vatikanas garsus savo unikalia biblioteka.

Vatikano muziejus mums padarė milžinišką įspūdį – tokias kolekcijas verta pamatyti. Apie SISTINE koplyčios grožį rašyti neverta – ten tiesiog reikia užsukti, pastovėti ir tyliai pasigrožėti…

Pasivaikščiojus po Vatikaną, po pietų žyguojame viešbučio kryptimi.  Taip pasiekiame ŠV.ANGELO PILĮ – tai buvęs imp. Adriano mauzoliejus, pastatytas 130 m. po Kristaus.

Adriano mauzoliejus (pastatytas 117-130 m.) savo dydžiu pranoko visus kitus tokio tipo statinius. Dabar ne kas ir likę iš buvusios didybės.  Adriano mauzoliejus ir Koliziejus yra didingiausi sen. Romėnų architektūros paminklai.  Mauzoliejus yra ne tik Adriano, bet ir jo įpėdinių, taip pat imperatoriškosios šeimos kapavietė. 134 metais buvo Adrianas pastatė tiltą, jungiantį mauzoliejų su kairiuoju Tiberio upės krantu. Mauzoliejus yra tampriai susijęs su Romos istorija. Per karus jis tapo tikru Bastionu ir jo gynybinė fuknkcija ypač pasiteisino 410 m. , kai pirmąkart prie Romos prisiartino vestgotų karaliaus Alaricho pulkai. Yra žinoma, kad tuomet šis pastatas turėjo 6 bokštus, 164 viršutinės sienos dantis, 14 aikštelių artilerijos pabūklams, 18 ambrazūrų. Manoma, kad pilimi mauzoliejus buvo paverstas X amžiuje, kai jį užvaldė tuometiniai Romos didikai Alberikas ir Marozia. Vėliau pilis atiteko Kreščensių šeimai, o 1277 m. popiežiui Mikalojui III. Pastarojo paliepimu Vatikano apsauginė siena buvo sujungta su pilimi. Apsauginės sienos viršuje nutiesiamas pilį ir Vatikaną jungiantis takas. Daugelį amžių pilis priklausė popiežiams – buvo jų pilis ir reprezentacinė būstinė., taip pat belaisvių kalinimo vieta. XII a. pilis pavadinama Šv.Angelo vardu. Su šiuo pavadinimu susijusi legenda sieka 590 metus, kuomet popiežiaus Grigaliaus I surengtos procesijos dalyviams, maldavusiems Mergelę Mariją gelbėti miestą nuo maro, pasirodė angelas ir, nusileidęs ant pilies viršūnės, įkišo kalaviją į makštį. Už tokį stebuklą angelo garbei buvo pastatyta koplytėlė, vėliau statula. Tada ir prigijo Š.Angelo pilies pavadinimas.

Perėję Adriano tiltą, siauromis gatvelėmis pasiekiame PIAZZA NAVONA (arba „Žaidynių cirkas“).

Aikštė įrengta antikinio Domiciano stadiono vietoje. Aikštę puošia trys fontanai. Centrinį, skirtą iš Maksencijaus cirko atgabento egiptietiško obelisko pjedestalui, pastatė Berninis. Obeliską supa keturias didžiąsias pasaulio upes – Dunojų, Gangą, Nilą ir Rio De La Platą – simbolizuojančios statulos. Aikštėje yra ŠV.AGNIETĖS BAŽNYČIA, kuri pastatyta dvylikametės mergaitės nukankinimo vietoje. Pasak legendos, prieš mirtį apnuogintos kankinės kūną pridengė stebuklingai užaugę plaukai. Šią gražią barokinio stiliaus bažnyčią pastatė Rainaldis ir Borominis. Požemiuose galima pamatyti pirmykštės bažnyčios ir Domiciano stadiono liekanas.

Mes, deja, bažnyčios viduje nebuvome – čia mus pagavo audra ir lietus. Pirmas ir vienintelis Romoje per visą mūsų kelionę.

Netoli Piazza Navona – PANTEONAS. Tai geriausiai išlikęs klasikinės architektūros pamiklas, Romos pasididžiavimas.  Man asmeniškai Panteonas  – vienas gražiausių Romos paminklų. Ir ne tik dėl to, kad ten įspūdingas interjeras ar palaidotas Rafaelis: turi pastatas kažkokios magiškos traukos. Mane nepaprastai žavi tokios milžiniškos ir kartu tokios elegantiškos kolonos: tiesą sakant, netinkama man pasirodė „užpakalinė“ apvalioji Panteono dalis (žiūrėkite žemiau), todėl aš stengdavaus to išvis nematyti. Panteonas man gražus iš fasado:) Ko gero, kaip ir daugeliui.

Portiko karnize esantis užrašas „M. Agripa L.F. Cos. Tertium fecit“ byloja, kad šventyklą 27 m.pr. Kr. pastatė karvedys Agripa ir dedikavo Julijų giminės dievams globėjams. Pirmykštė šventykla sudegė per didįjį 80 m. gaisrą ir buvo atstatyta valdant imp. Adrianui.  Popiežius Bonifacijus IV 609 m. kovo 6 d. pagonišką šventyklą pavertė krikščioniška. Kai iš katakombų buvo perkelti daugybės kankinių palaikai, bažnyčia buvo dedikuota Marijai, kankinių Karalienei. Panteono pavertimas krikščioniška bažnyčia užtikrino šio pastato išsaugojimą. Portiką sudaro 16 monolitinių kolonų, portiko lubas dengė bronziniai ornamentai. Popiežiaus Urbono VIII liepimu brangus metalas, apie 450 tūkst. svarų, buvo panaudotas Šv.Petro bazilikos baldakimo statybai. Iš pirmykščio pastato teišliko tik didžiulės bronzinės durys. Pastatą dengia pusrutulinis kupolas su anga, pro kurią sklinda šviesa ir įeina oras. Atviras stogas tarsi priartina dangų ir išlaisvina maldas.  Tokia konstrukcija daro nepaprastą įspūdį. Didžiulės rotondos interjeras labai puošnus, padengtas antikiniu marmuru. Aplink simetriškai išdėstytos nišos: centrinėje kažkada stovėjo Julijaus Cezario žudikus nubaudusio dievo Jupiterio statula, kituose – dievo Marso, Romulo, Enėjo, Julijaus, Askanijaus ir Julijaus Cezario statulos. Tarp nišų buvo išdėstytos ktų dievaičių statulos.

Aplink Panteoną – gražios senamiesčio gatvelės. Verta tiesiog pasivaikščioti, išgerti kavos. Iki metro stotelės einame per PALAZZIO CHIGI, kertam pagrindinę Romos gatvę VIA DEL CORSO ir prasukus pro TREVI FONTANĄ, pasiekiam KOLONOS AIKŠTĘ, sukam per VIA CONDOTTI gatvę iki ISPANIJOS AIKŠTĖS, o tada iki metro stotelės SPAGNA, iš ten –  iki TERMINI, o tada pėščiomis iki viešbučio.

VIA DEL CORSO – pagrindinė Romos gatvė, jungianti Venecijos ir Tautos aikštes. Abiejuose pusantro kilometro ilgio gatvės pusėse išsidėstę Romos aristokratų rūmai: Salvačių, Odeskalkių, Sšiarų, Marinjolų (dešinėje) ir Bonapartų, Dorijų, Kidžių, Fianų, Ruspolių (kairėje).  Iki praėjusio mažiaus CORSO gatvėje vykdavo žirgų lenktynės.  Iš to atsirado pavadinimas CORSO, reiškiantis bėgimą.

Eidami Corso gatve, surasime Via De La Murrate gatvelę, kuri atves iki TREVI fontano. Jį išgarsino ne tik labai geras ir skaidrus vanduo, bet ir legenda, anot kurios, įmetus monetą, išsipildo svajonė sugrįžti į Romą. Trevi fontanas yra didelio pastato fasadas, kurį 1735m. pastatė arch. Salvis. Skulptūrinį dekorą atliko Berninio mokyklos menininkai. Fontano kompozicija išties originali: ant uolų krūvos išdėstytos statulos, iš visų pusių trykšta vanduo, viršuje – bareljefai. Padavimas pasakoja, kad žygio metu ištroškę Agripos kariai ieškojo vandens. Netoli nuo Romos, Kolatinos kelyje sutikę mergaitę, kuri juos nuvedė prie „skaisčiojo“ šaltinio. Šis įvykis pavaizduotas dešiniajame bareljefe. Kairiajame vaizduojamas Agripa ir imp. Augustas, aptarinėjantys sumanymą nutiesti vandentiekį nuo šaltinio iki Romos.

Vadinamoji KOLONOS AIKŠTĖ dalina CORSO gatvė į dvi beveik lygias dalis.

Aikštę puošia Marko Aurelijaus garbės kolona. Dabartinė Italijos vyriausybės būstinė – KIDŽIŲ RŪMAI. Už jų – MONTEČITORIJŲ RŪMAI, kur posėdžiauja deputatai.

Toliau kylam aukštyn ir per Via Condotti gatvę pasiekiam ISPANIJOS AIKŠTĘ. Čia dėmesį iškart patraukia monumentalūs laiptai (1722 m.) ir ant kalvos stovinti Šv.Trejybės bažnyčia su dviem kupolais (1495 m.). Šioje bažnyčioje yra garsioji Danielio Da Voltero freska „Nuėmimas nuo kryžiaus“ – gal Jums pasiseks ją pamatyti.

Ispanijos laiptai – miestiečių ir turistų pamėgta vieta. Čia pilna žmonių ir dieną, ir naktį. Iš SPAGNA metro pasiekėme savo metro stotelę EMMANUELLE ir paržygiavome „namo“ šiukšlinomis kiniečių kvartalo gatvėmis: gal kiek nejauku, bet, sako, kad Italijoje saugu. Taip ir jautėmės: nesukdavome sau galvos, prasilenkdami su įvairaus plauko personomis.

Kiekvieną vakarą grįžę į viešbutį ir šiek tiek pailsėję, mes tradiciškai užsukdavom į ECONOMICA piceriją (Via Tiburtino 44/46), kur kartu su po darbo užsukančiais italais valgydavome picas ir ragaudavome vietinį alų. Čia padavėjos nekalba jokia kita kalba, tik italų, čia nepaprastai skanios picos (nuo 6 Eur) ir gardūs gėrimai. Čia pamatėme, kad italai vakarieniauja ne taip ir saikingai, nors yra liekni: užkandžiai (krosnyje paskrudinta duona, ant kurios – smulkiai pjaustyti pomidorai su aliejumi ir baziliku, arba mėsytė papjaustyta plonais griežinėliais su duona, alyvuogėmis, sūriu), po to – pica. Ir, žinoma, alus. Tokie pietūs mums kainuodavo 20-25 Eur, priklausomai nuo alaus ir užkandžių kiekio. BROISHETTES TOMATO (skrudinta duona su pomidorais) mus užbūrė – labai labai skanu, bandysime gaminti namie!  Nuoširdžiai rekomenduojame tą piceriją  – neragavome ten nieko, kas būtų nepatikę.

Senovės Roma  – tokia galima dienos temaJ Nors  Sauliui jokios temos ir joks planavimas nepatinka („svarbu, kad kelionė nebūtų sportas“), bet vis tiek keliavome tyliai prisilaikydami maršruto ir diena buvo puiki.

Pirmas mūsų taškas – vienas didingiausių antikinės romėnų kultūros paminklų – KOLIZIEJUS. Ir tai ne tušti žodžiai. Užfotografuotas, visaip kaip įmanoma išeskaluotas ir visur, kur įmanoma, matytas paminklas, kurį net ir nebuvus, atrodo, kad jau esame matę, – nepaisant viso šito, atvykus jis palieka didžiulį įspūdį. Ne dėl mastelio  – daugiau dėl to, ką apie šį statinį sužinai ir išgirsti. Visos mūsų istorijos pamokos buvo tikrai nepakankamos.

Aplankyti Koliziejų prireikė apie 2-3 val. ir bilieto kaina vienam bus 12 Eur (jei stovėti milžiniškoje eilėje) arba 16 eur (jei nestovėti eilėje ir pirkti bilietą su audio gidu).  Mes kaip tikri lietuviai bandėme įrodyti, kad mums reikia dviejų bilietų ir tik vieno audio gido – toks pokštas neišdegė ir teko pakloti 32 eur. Tačiau į Koliziejų patekome per 5 min! Apie Koliziejų informacijos – pilnas internetas. Jei neplanuojate leisti pinigų audio gidui (nors šįkart  tikrai verta netaupyti), prieš vykdami pasiskaitykite istorijos.  Trumpai: Koliziejus yra žinomas kaip Flavijaus Amfiteatras nuo pirmo mūsų eros amžiaus.  Beveik dviejų futbolo aikščių ilgio arena, 16 aukštų statinys su 80 įėjimų ir pritaikytas net 50-iai tūkstančių žiūrovų.  Tūkstančiai žuvusių gladiatorių, išžudytų gyvūnų (pasirodymuose dalyvaudavo begemotai, drambliai, lūšys, žirafos, liūtai ir pan.). Visas miestas laukdavo ir ruošdavosi šioms šventėms. Garbingiausiose vietose sėdėdavo Romos imperatoriai, aukštyn – suskirstymas pagal luomus. Visas Kolieziejus tviskėjo didybe ir prabanga. Kas likę, – pamatysite atvykę…

Po dviejų-trijų valandų ekskursijos Koliziejuje, išėjus pro TRIUMFO ARKĄ (II a. statinys), sukame PALATINO kalvos link.

Imperatorių laikais Palatino kalva buvo Romos miesto centras. Čia gyveno patricijai, ant kalvos buvo Tiberijaus, Kaligulos, Flavijų ir Septimijaus Severo rūmai. Palatino kalva – Romos lopšys. Čia imperatoriai kūrė savo nuolatines būstines.

Palatino kalvos papėdėje matosi antikinio stadiono, vadinamo DIDŽIUOJU CIRKU, žymės. Elipsės formos stadionas talpindavo apie 200 tūkst. žmonių Tenai vykdavo romėnų pamėgtos dviračių vežimų lenktynės.

Tarp Kapitolijaus kalvos (apie ją parašysiu kiek vėliau), Imperatorių forumų (Trajano forumas, kurį mes pamatėme kiek vėliau), Koliziejaus ir Palatino kalvos yra išsidėstęs ROMĖNŲ FORUMAS (antikos miesto visuomeninio gyvenimo centras).  Vaikštant po Romos Forumo griuvėsius neapleis mintis, kad vaikštote vietomis, kur kadaise vaikščiojo Julijus Cezaris ir kiti Romos imperatoriai.  Romos Forumui bei Palatino kalvai galioja tas pats Koliziejaus bilietas. ROMOS FORUMAS – vienas įspūdingiausių Romos paminklų. Miestas mieste  – senovės alsavimas ore…Nepakartojamas jausmas. Prisiliesti taip arti prie visos Europos istorijos, pamatyti ne tik imperatorių, bet ir senovės Romos gyventojų, paprastų žmonių, akimis, kas juos supo…Sustoti ir pagalvoti, kad štai čia kadaise mūsų protėviai bendraudavo, pirtindavosi, melsdavosi ir gyveno beveik taip pat kaip mes, tik prieš tūkstančius metų..Kad štai čia išlikusi kolona, kuri „matė“ ir „liudijo“ tą gyvenimą ir tą pasaulį, kurį mes tik bandome įsivaizduoti…

Po tokių lyrinių nukrypimų, mes paliekame Romos forumą ir traukiame pro TRAJANO FORUMĄ (miesto aikštė kaip visuomenės gyvenimo centras), kurį tik apžiūrime ilgai nesustodami, nes jau šiek tiek (per daug švelnus žodis) gelia kojas ir alkis primena apie save…

Imperatoriaus Trajano statytas Forumas įamžino Trajano kariuomenės pergalę su dakais. Naujasis Forumas su dviem bibliotekomis, aukšta garbės kolona, bazilika, šventykla, Trajano statula ir daug kitų statulų ir skulptūrų tapo tikra miesto puošmena. Statytas VI amžiuje.

Praėję TRAJANO FORUMĄ, pasukam pro VENECIJOS AIKŠTĘ, kurioje įspūdingi „Venecijos rūmai“, pastatyti 1455 m.

Tai pirmasis Romoje renesansinio stiliaus pastatas su dar ryškiais viduramžiškos tvirtovės elementais. Centre – Viktoro Emanuelio II paminklas, nuo kurio atsiveria vaizdas tiesiai į centrinę Romos gatvę „Via Del Corso“ (gatvė jungia Tautos ir Venecijos aikštes). Būtent šioje gatvėje prisėdam kavinukėje, pietaujam ir ilsinam pavargusias galūnes…

Šiek tiek atsigavę pasiekiam KAPITOLIJAUS KALVĄ, kuri ir dabar išlieka miesto valdžios centrine vieta (Piazza Campidoglio).

Kapitolijus – šventoji  Antikinės Romos, karvedžių-nugalėtojų kortežų vieta, šiandieninė Romos miesto merų ir savivaldybės būstinė. Į Kapitolijaus kalvą pakylama plačiais laiptais, itališkai vadinamais Cordonata. Laiptus projektavo Mikelandželas Romos imperatoriaus Karolio V triumfalinio žengimo į Romą proga (1536 m.).

Aikštės planas ir pagrindiniai pastatai buvo sukonstruoti  pagal Mikelandželo brėžinius. Piazza Camidoglio centre yra  Romos Imperijos imperatoriaus Marko Aurelijaus statula (reprodukcija, originalas – Kapitolijaus muziejuje).   Visa skulptūra buvo padengta auksu – tai vienintelė iki mūsų laikų išlikusi senosios Romos raitelio skulptūra. Aplink aikštę esantys pastatai – dabar muziejai. XIII a. prie aikštės buvo pastayti Senatorių rūmai – tai miesto mero rezidencija. Rūmai iškilo ant 78 m. statyto valstybinio archyvo griuvėsių.

Kapitolijaus kalvos viršūnėje stovi S.Maria D‘Aracoeli (Šv.Marijos Dievo aukuro) bažnyčia, pastatyta toje vietoje, kur pasak legendos, imp. Augustas pastatydino aukurą pirmagimiam Dievo sūnui, kurio gimimą išpranašavo Sibilė. Ši bažnyčia vadinama Kapitolijaus bazilika.

Būtina apžiūrėti bazilikos interjerą – mes nepatekome, nes durys neatsidarė:)

Savo pažintį su Roma tęsiame Marčelijo teatro gatvėje –  iš antikinių Romos teatrų išlikęs tik Marčelijo teatras, kurį 23 m. pastatė imp.Augustas.

Išliko tik išorinė Marčelijo teatro dalis.  Pasukę upės link prieisime prie TIBERO salos – čia yra Šv.Baltramiejaus bažnyčia. Į salą glima patekti per 62 m. statytą FABRICIJAUS TILTĄ (apžiūrime ir netoliese esantį antikinį SUBLICIJAUS tiltą).  Tiltai kaip tiltai – gal dėl nuovargio, bet mums jie įspūdžio nepadarė…Kadangi jau vakarėjo ir  buvom kaip reikiant nuvargę, o artimiausias metro buvo gana toli – pamažu sliūkinome ta kryptimi ir netikėtai patekome į Romos GETĄ. Gėrėme kavos košerinėje kavinėje ir sukiojomės tarp žydų – tikrai išlikęs kvartalas, istoriškai ir ligi šių dienų.

Bevaikščiodami pasiekėme Ispanijos laiptus tik iš kitos pusės (iš viršaus), tada pasukę  PINČIO PARKO (vienas gražiausių ir elegantiškiausių Romos parkų – parką įrengė arch. Valadjė: nuo parko terasos atsiveria nuostabus vaizdas – verta ateiti pasigrožėti saulėlydžiu Romoje ir Borgezų vila, tai tikras „palaimintųjų kampelis“) link, pasiekiame netoliese esančią MEDIČIŲ VILĄ – dabartinę Prancūzijos meno akademiją.  Nuo parko leidžiamės žemyn iki TAUTOS AIKŠTĖS (PIAZZA DEL POPOLO). Aikštė įrengta praėjusio šimtmečio pradžioje pagal arch. Valadje projektą. Aikštėje buvusi pirmykštė bažnyčia buvo pastayta XI a. Dabartinį pavidalą ji įgavo renesanso epochoje, kai buvo naujai perstatyta. Šalia bažnyčios esančiame vienuolyne XVI a. pradžioje gyveno vienuolis augustinas Martinas Liuteris.

Tada vėl sukame iki SPAGNA metro stotelės. Vakare pakartojome praeitos dienos vakarą – picerija, alus ir, galiausia, poilsis:)

Šią dieną skiriame viskam, ko dar nematėme per praėjusias dienas, perkame lauktuves ir apžiūrime naktinę Romą: visi senamiesčio objektai naktį. Būtinai dar atsivalgome skaniausių pasaulyje ledų, prisigeriame skaniausios pasaulyje kavos su skaniausiu pasaulyje tiramisu…

Dieną pradedame įsigydami visos dienos miesto transporto bilietą, nes kojos mūsų jau atsisako tiek vaikščioti, ir vykstam iki ŠV.JONO LATERANE AIKŠTĖS. Priešais šoninį bazilikos Laterane fasadą stovi aukščiausias iš trylikos Romos obeliskų. Laterano obelisko amžius siekia 1449 m. pr. Kr. Tada jį iškėlė Egipto faraonų XVIII dinastijos valdovas Tutmozis III ir jo sūnus Tutmozis IV.  1588 m. šis obeliskas buvo pastatytas Laterano aikštėje.

Lateranas iki 1305 m. buvo popiežių rezidencija, po to ji buvo laikinai perkelta į Avinjoną.  ŠV.JONO BAZILIKA LATERANE – tai Romos katedra, visų Romos ir pasaulio bažnyčių motina.  Popiežiaus Šv. Silvestro laikais (315-355 m.) toje vietoje buvo pastata bažnyčia ir pavadinta „ Išganytojo bazilika“. Bėgant amžiams ji keliskart buvo perstatyta – dabartinę formą bazilika įgavo XVIII a.  Bazilikoje išlikęs popiežiaus altorius su 1367 m. pastatytu baldakimu.

Laterane sėdam į metro ir judam raudona linija iki BARBERINI metro,  – nuo metro lengvai pasiekiame BARBERINI rūmus ir apžiūrime ne tik rūmus, bet ir paveikslų galeriją. Tada vėl sėdom į metro, atvykom iki CAVOUR metro stotelės, užkopėm ant kalniuko, tikėdamiesi pamatyti ir aplankyti SAN PIETRO IN VINCOLI, kur galima pasigrožėti Mikelandželo Moze: mums nepavyko, nes buvome per pietus, o italai čia įleidžia tik rytą ir po pietų tam tikromis valandomis. Nesijautėme daug praradę: pražygiavom pro Universitetą, pasiekėm niekuo neįspūdingus DOMUS AUREA griuvėsius (imperatoriaus Nerono „auksinis namas“, kurio jis taip ir nebaigė), tada nusileidome pro Koliziejų iki metro stotelės COLOSSEO ir iš jos vykome vėl iki BARBERINI metro, tada sėdom į 63 autobusą ir išlipome PRISCILA stotelėje – dar net neįtariame, kad Sauliaus sugalvotos aplankyti PRISCILOS KATAKOMBOS bus viso mūsų vizito Romoje aukščiausias taškas. Kad tik nusileidę į Romos požemius, kur buvo laidojami Romos gyventojai, mes pajusime ir suprasime tikrą Romos mastelį, didybę, o kartu galėsime geriau suprasti paprastų žmonių ir jų šeimų likimą, kuris iš esmės toks pat, koks bus ir mūsų, tik po pusantro tūkstančio metų…Romos istorija siekia taip toli, kad net ir Vytautas Didysis galėjo savo laikais čia atvykti ir stebėti tai, ką matome mes, nes viskas ir tada, ir dabar jau buvo ROMOS ISTORIJA…

Išlipus PRISCILA stotelėje leiskitės šiek tiek žemyn, o tada į kalniuką iki nuorodos. SANTA PRISCILA katakombos yra vienos įdomiausių Romoje – iš viso jau yra atrasta apie 30 katakombų, tačiau tik 6-ios atvertos lankytojams: Priscilos katakombos laikomos pačiomis įdomiausiomis. 50 metrų gilyje yra palaidota apie 40 tūkst. ankstyvųjų krikščionių. Požemio labirintai siekia 13 km, kai kurie kapeliai lig šiol yra uždaryti ir ten tebedūla mūsų protėvių kaulai…Požemyje yra seniausias žinomas Šv.Mergelės Marijos paveikslas (II a.) ir koplyčia su puikiai išsilaikiusiomis biblinių personažų freskomis. Priscila buvo krikščionio, nukankinto imperatoriaus Domiciano, žmona, o katakombos buvo iškastos po Priscilos namo pamatais. Ištisas kapinynas po Romos miestu…

Grįžtam iš Priscilos katakombų tuo pačiu 63 autobusu iki BARBERINI aikštės, kurios centre – TRITONO FONTANAS (Berninio kūrinys).

Kadangi man verkiant reikėjo įeiti į ŠV.ANGELO PILĮ ir pasigrožėti naktine Roma iš viršaus – taip ir padarėme. Iš BARBERINI metro nuvažiavome iki LEPANTE stotelės ir nužygiavom iki pilies. Tiesą sakant, vidaus ekspozicija mums didelio įspūdžio nepadarė, bet Romą apžvelgėme. Naktį visas miestas šviečia: norisi vaikščioti ir grožėtis valandų valandas.

Nuo Angelo pilies patraukėme ligi NAVONA aikštės, tada prie PANTEONO ir dar kartą pro TREVI fontaną iki ISPANIJOS laiptų.

Pasigrožėjome naktine Roma, grįžome į viešbutį, kur mūsų laukė staigmena-dovana (kambarys su dušu), o atsisveikinimo vakarienei pasirinkome tą pačią mūsų pamėgtą ECONOMICA piceriją prie pat viešbučio – paūžėm iki uždarymo (iki vidurnakčio).

Iš viešbučio su lagaminu ir lauktuvėmis iš EMMANUELLE metro vykstam iki RESPUBLIKOS metro stoties, kur išlipam ir iškart atsiduriame didžiulėje RESPUBLIKOS aikštėje. Iš ten nukeliaujam iki didžiosios ŠV.MARIJOS BAZILIKOS, kuri yra ketvirtoji pagal dydį Romoje, didžiausia iš visų Marijai pašvestų ir geriausiai pradinę formą išlaikiusių bažnyčių.

Apžiūrėję bažnyčią dar aplankom OPEROS TEATRO pastatą (jis neypatingas, nebuvo vertas mūsų dėmesio),  RESPUBLIKOS AIKŠTĖJE pasigrožim 1911 m. užbaigtu Najadžių fontanu ir išgeriam dar kartą nepakartojamo skonio itališkos kavos lauko kavinukėje. Lauke plius 22, o, kiek žinome, namie mūsų laukia sniegas, vėjas ir minusinė temperatūra. Galvoje sukasi mintys – gal pavėluojam į lėktuvą, gal sėdam į bet kokį traukinį ir lekiam į Florenciją…Žinoma, kad esame rimti suaugę žmones, turintys įsišaknijusį atsakomybės jausmą, todėl atsiskaitę už kavą, leidžiamės vėl į metro, tada išlipam Termini stotelėje, įsigyjam bilietus i Fiumicino oro uostą ir netrukus mes jau lekiame iš Romos…

Mūsų lėktuvas 15:25 val. Varšuvoje išlipame 17:25 val. Sėdam į automobilį, lekiam savais reikalais į IKEA, apsigyvenam dar kukliasniame viešbutyje SALVADOR, o rytą pratęsiam savo reikalų tvarkymą Lenkijoje, dar apsiperkam lenkiško maisto, o apie 16:00 val. judam namo ir 00:00 valandų, praradę teises (ačiū supratingiems Lietuvos policininkams), atsiduriam tiesiai prie stalo ir iki nakties dar švenčiame mūsų artimo bičiulio gimtadienį…Tą naktį užmiegam tik rytą: per daug įspūdžių.

CIAO!