Pasirinkite kelionės atributus:
 

Pasirinkite šalį:

Japonija: nesibaigiantys atradimai

Kelios trumpos istorijos tebūna kaip gražus intro į pirmą Japonijos pažinimą…

Stovime perone prie platformos. Mūsų šinkansenas – greitasis japoniškas traukinys – jau stovi, durys atidarytos, bet kabo lentelė su užrašu, kad vagonas tvarkomas. Renkasi žm0nės ir už mūsų pamažu rikiuojasi tvarkinga eilutė. Iš vagono pabyra skirtingo amžiaus moterytės ir vyrukai rožiniais rūbais, su įsegtomis gėlėmis ant kepuraičių. Visi išsirikiuoja palei vagoną veidais į mus, būsimus keleivius. Kadangi tai – pirmos mūsų dienos Japonijoje, stebime kaip spektaklį, nežinodami, ko laukti. Kai jų susirenka koks 10 žmonių, visi mums nusilenkia ir be žodžių dingsta. Tada mes įlipame į traukinį…

Sėdime autobuse Kiote ir važiuojame ilgą atkarpą tarp dviejų šventyklų. Staiga vienoje stotelėje pranešama, kad sustojimas šiek tiek užtruks, nes turi pasikeisti vaizruotojai. Sustojus autobusui vairuotojas išeina iš savo kabinos, atsistoja prieš visus keleivius, nusilenkia, nusimauna baltas pirštines ir išlipa ir autobuso. Tada įlipa jį pakeisiantis, lygiai taip pat atsisuka į mus, nusilenkia, užsimauna baltas pirštines ir užima vairuotojo kėdę. Viskas trunka 2-3 min ir autobusas pajuda…

Apie šalį trumpai 

Japonija – salų valstybė išsidėsčiusi palei Azijos Ramiojo vandenyno pakrantę. Iš rytų salas supa Ramusis vandenynas, vakaruose Japonijos, pietuose Rytų Kinijos, šiaurėje Ochotsko jūros. Tarp Honšiū ir Šikoku salų įsiterpusi Japonijos jūra. Didžiausios salos (iš šiaurės į pietus): Hokaidas, Honšiū (didžiausia), Šikoku, Kiūšiū, Okinava. Šalies plotas – 378 000 km², gyventojų skaičius – apie 127 mln.

Maršrutai: planuotas, pasikeitęs, rekomenduotinas

Išskridome su tokiu kelionės maršrutu (kai kur  buvau nakvynes rezervavusi iš anksto – kai ką eigoje nemokamai atšaukiau): Vilnius-Helsinkis-Tokijas (Narita oro uostas)-Kiotas-Nara-Kiotas-Myiajima-Hirošima-Kiotas-Kanazawa-Gokayama-Shirakawa-go (Širakava)-Takyama-Matsumoto-Yamanochi-Nagano-Tokijas-Nikko-Kamakura-Hakone-Tokijas-Helsinkis-Vilnius

  • Spalio 1-2: skrydis iš Vilniaus į Tokiją per Helsinkį (nakvynė lėktuve)
  • Spalio 2-3: Tokijo Naritos oro uostas – Kiotas (nakvynė Kiote)
  • Spalio 3-4: Kiotas (nakvynė Kiote)
  • Spalio 4-5: Kiotas-Nara-Kiotas (nakvynė Kiote)
  • Spalio 5-6: Kiotas-Hirošima-Myiajima-Hirošima-Kiotas (nakvynė Kiote)
  • Spalio 6-7: Kiotas (išvykimas)-Kanazawa (nakvynė Kanazawoje)
  • Spalio 7-8: Kanazawa (išvykimas)-Gokayama-Shirakawa-go(Širakava)-Takayama (nakvynė Takayama)
  • Spalio 8-9: Takayama (išvykimas)-Matsumoto-Yamanochi (nakvynė Yamanochi)
  • Spalio 9-10: Yamanochi (išvykimas)-Nagano (tik persėdimas)-Tokijas (nakvynė Tokijuje)
  • Spalio 10-11: Tokijas (nakvynė Tokijuje)
  • Spalio 11-12: Nikko (nakvynės Nikko)
  • Spalio 12-13: Nikko (nakvynė Nikko)
  • Spalio 13-14: Nikko-Kamakura-Hakonė (vakare Hakonėje – tik nakvynė)
  • Spalio 14-15: Hakonė (nakvynė Hakonėje)
  • Spalio 15-16: Hakonė-Naritos oro uostas (nakvynė viešbutyje prie oro uosto)

Kelionės eigoje (dėl to, kad nespėjome, nenorėjome ar gamtinės sąlygos neleido) maršrutas pakito ir realiai pavyko toks: Vilnius-Helsinkis-Tokijas (Narita oro uostas)-Kiotas-Nara-Kiotas-Kanazawa-Takaoka-Shirakawa-go (Širakava)-Tokijas-Nikko-Hirošima-Tokijas-Helsinkis-Vilnius

  • Spalio 1-2: skrydis iš Vilniaus į Tokiją per Helsinkį (nakvynė lėktuve)
  • Spalio 2-3: Tokijo Naritos oro uostas – Kiotas (nakvynė Kiote)
  • Spalio 3-4: Kiotas (nakvynė Kiote)
  • Spalio 4-5: Kiotas-Nara-Kiotas (nakvynė Kiote)
  • Spalio 5-6: Kiotas (nakvynė Kiote)
  • Spalio 6-7: Kiotas (išvykimas)-Kanazawa (nakvynė Kanazawoje)
  • Spalio 7-8: Kanazawa-Takaoka (nakvynė Kanazawoje)
  • Spalio 8-9: Kanazawa-Gokayama-Shirakawa-go(Širakava) (nakvynė Kanazawoje)
  • Spalio 9-10: Kanazawa (išvykimas)-Tokijas (nakvynė Tokijuje)
  • Spalio 10-11: Tokijas (nakvynė Tokijuje)
  • Spalio 11-12: Nikko (nakvynės Nikko) (spalio 12 d. – taifūnas „Hagibis“ užklupo mus Nikko)
  • Spalio 12-13: Nikko (nakvynė Nikko) (po taifūno nevyko traukiniai)
  • Spalio 13-14: Nikko (nakvynė Nikko)
  • Spalio 14-15: Nikko (išvykimas)-Tokijus (išvykimas)-Hirošima (nakvynė Hirošimoje)
  • Spalio 15-16: Hirošima (po miestą ir išvykimas)-Shin-Osaka (persėdimas)-Shingawa (persėdimas)-Naritos oro uostas (nakvynė viešbutyje prie oro uosto)

Su šiandienine patirtimi ir, jei nebūtų jokių taifūnų keliaučiau taip: Vilnius-Helsinkis-Tokijas (Narita oro uostas)-Kiotas-Nara-Kiotas-Hirošima-Myiajima-Kiotas-Kanazawa-Shirakawa-go (Širakava)-Tokyama-Kanazawa-Tokijas-Nikko-Hakonė (arba Fujikawaguchiko)-Tokijas-Helsinkis-Vilnius. Kiote imčiau 5 nakvynes ir prie to, kas pamatyta dabar, pridėčiau vienos dienos kelionę į Hirošimą su Myjiama (išvykimas turėtų būti ankstyvas), mėgstantiems miestus Tokijui reiktų dar bent vienos dienos (norėjau pamatyti rajoną prie vandens, – nespėjau: gal ir gerai, nes taifūnas būtų ten užklupęs), Nikko pakaktų 3 nakvynių ramiai viskam apžiūrėti (kas mėgsta žygius po kalnus gali ir savaitę čia praleisti), o tada bandyčiau ieškoti miestuko prie Fuji (gali būti Hakonė, kuris labai turistinis, bet gali būti ir kitas). Kaip rašo internete Fuji kalnas gerai matomas iš čia:

  • Ežero Kawaguchiko apylinkės.
  • Hakone.
  • Kamakura.
  • Fuji Shibazakura.
  • Enoshima.
  • Iyashi no Sato.
  • Gotemba.
  • Fuji Q Highlands.

PASIRUOŠIMAS

Ar reikia vizos?

Keliaujant į Japoniją būtina turėti tik Lietuvos Respublikos pasą. Asmens tapatybės kortelė Japonijoje negalioja, kas visai suprantama. Papildomų vizų nereikia, jei planuojama ten būti ne ilgiau nei 90 dienų per 180 kalendorinių dienų laikotarpį. Atvykus viskas fantastiškai greitai ir be problemų. Nors oro uoste daug žmonių, bet japonai spėriai puikiai. Dar lėktuve gavome popieriukus, kur teko surašyti paso duomenis, adresą, pirmąją nakvynės vietą, kiek vežamės pinigų ir pan. Įprasta, kai keliaujama ne į ES šalis. Japonai, prieš įleisami į šalį, nufotografuos jūsų veidelį ir paims pirštų antspaudus. Galiausia, žinoma, įdės spaudą į pasą, kuris irgi bus gražus kelionės prisiminimas. Tiek tų procedūrų.

Kur gyventi

Vykstant į Japoniją galima rinktis iš dviejų tipų apgyvendinimo vietų – vakarietiško tipo viešbučių ar japoniškų nakvynės namų. Riokan tipo nakvynės namai dažniausiai būna valdomi vietinių šeimų ir įrengti įprastu japonišku stiliumi. Tačiau jie dažnai būdavo net ir gerokai brangesni, nei įprasti viešbučiai. Man patiko ši svetainė, jei norėsis rinktis gyvenimą kaimiškose vietovėse. Pasidairykite po gražius ir nepigius AirBnB butukus Tokijuje. Mes rinkomės viešbučius, – žemiau rasite visus: kai kuriuos galiu rekomenduoti, kitų vengčiau. Dauguma kambarių labai labai mažiukai (11-14 kv.m.), o kainos nėra mažos: 65-140 eur naktis/dviems. Suprantama, kad visada galima rinktis gyvenimą kapsulėse arba hosteliuose. Viskas priklauso nuo norų ir galimybių. Ką bepasirinksite, visur bus itin tvarkinga, – pakeitėme nemažai viešbučių, visuose būdavo ir dantų pastos, ir dantų šepetukai, ir šampūnai, muilai, kondicionieriai, šlepetės, chalatai, ausų krapštukai, maudymosi kepuraitės, kava, arbata ir pan…Žodžiu, neįsivaizduoju, ko dar gali prireikti vienai nakčiai. Kartais atrodo, kad galėtų ir visko mažiau būti. Japonijos viešbučių tvarka nėra labai patogi: išsiregistruoti turite iki 10:00, tad per atostogas labai ilgai nepasivoliosite. Mes imdavome kai kada su pusryčiais, kai kada be jų. Geriau be, – jie brangūs ir dažnai visada vienodi. Išeini, pasivaikštai ir randi skanaus maisto vietelių, – jų daug ir įvairių.

Ryokan’e kartą irgi nakvojome, – ant čiužinukų tiesiog ant grindų: buvo kiečiau, žinoma, bet nieko blogo. Daugiausia kankindavo nemiga ne dėl lovos kietumo, o dėl laiko skirtumo. Kapsulių nesirinkome, nes ir kai kurių viešbučių kambariai buvo tarytum kapsulės. Dažnai kapsulėse vyrai ir moterys yra atskirti, – mes per atostogas rinkomės laiką leisti kartu.

Transportas Japonijoje

Keliautojus iš viso pasaulio pasitinka 9 pagrindiniai Japonijos oro uostai. Planuojant daugiau keliauti po pačią Japoniją, galima rinktis traukinius, autobusus ar lėktuvus. Viešojo transporto tinklas čia išvystytas išties gerai, tačiau pigu nėra. Ko gero, patogiausia rinktis traukinius, o planuojant tolimas keliones verta pasinaudoti „Šinkansen“ – tai pirmieji pasaulio greitieji traukiniai, paleisti į specialiai jiems pastatytas trasas dar 1964 m. ir lekiantys iki 320 km/h. Šinkansenai važinėja dažnai tarsi metro – kas 10 min., kas 15 min. Kada beateisi į stotį žinai, kad traukinys tuojau atvažiuos, ir vietų visada galima rasti. Šinkansenų bilietai brangūs, tačiau mes, užsieniečiai-turistai, galime nusipirkti į Japan Rail įmonių traukinius “Japan Rail Pass” – nuolatinį bilietą. Jei važinėsite daug, sutaupysite. Puikus vadovas, ar verta pirkti Japan Rail Pass. Traukinių tvarkaraščiai čia. Keliautojai rašo, kad geriau pirkti „ordinary“ (paprastą), o ne „green“ (pagerintąjį) pasą. Vienintelis privalumas – galimybė lipti į 1 (“žalios”) klasės vagonus. Tačiau Japonijoje visi vagonai labai patogūs, o 1 ir 2 klasės mažai kuo skiriasi. Be to, 1 klasės vagonai yra ne visuose traukiniuose. Su 1 klasės vagonais yra papildomas nepatogumas, kad vietas privaloma rezervuoti, tuo tarpu į 2 klasės vagonus galima tiesiog įlipti (susitaupo laiko, nereikia eiti į kasas), – man patiko puikus Augustino kelionės į Japoniją aprašymas ir patarimai. Paprastojo paso kainos (verta planuojant pasidalyti excelį ir pažiūrėti, ar verta, – priklauso, kiek daug tuėsite pervažiavimų):

Be pagrindinių “Japan Railways” linijų yra daugybė “smulkių” geležinkelių kompanijų, kurios konkuruoja ir su JR, ir tarpusavyje. Tarp tų pačių dviejų miestų būna nutiesta po keletą skirtingų privačių kompanijų bėgių. Net iš Naritos oro uosto į Tokijo centrą veda trejos geležinkelio linijos. Keleivių vežimas, priešingai likusiam pasauliui, Japonijoje – pelningas verslas.

Mes užsisakėme Rail Pass internetu ir jau po 4 dienų kurjeris pristatė į biurą. Kartu su užsakyta wi-fi kortele. Tobulai sklandu ir greita. Rail Pasą tikrai verta turėti, – nepaprastai patogu keliaujant: bilietus kartais rezervuodavome (kai nebūdavo eilių – JR Pass kontoros visur gerai matomos), kartais ne. Kai nerezervuoji, tiesiog reikia žiūrėti šviesdėžėse, kurie vagonai yra skirti keleiviams, nerezervavusiems vietų („Non-reserved seats – 1-4 cars“). Vagonus jie visur kaip „cars“. Keliavome daug ir buvo nepaprastai patogu. Ir įeinant į traukinių zoną, ir išeinant pasą reikia parodyti darbuotojui, – šalia automatinių vartų yra būdelė su žmogeliuku, kuris užmeta akį į jūsų Rail Pass ir labai mandagiai praleidžia. Nors prieš kelionę visa ta sistema skambėjo itin klampiai, bet realybėje susigaudyti buvo labai lengva. Jei turite bilietą su rezervuota vieta, atėję prie traukinio, ieškokite savo „cars“ numerio ir stokite į eilutę. Atvažiuoja šinkansenas, sulipa valytojų komanda, greit sutvarko vagonus, išeina visi, susirikiuoja prieš laukiančius žmones, nusilenkia, o tada jau ir tamsta gali lipti į traukinį…Man kartais net ašarą išspausdavo toks japonų elgesys…Kai koks traukinio prižiūrėtojas įeina į vagoną, jis irgi pirmiausia visiems keleiviams nusilenkia…Ir čia joks ne parodomasis gestas, – jiems visiškai normalu taip išreikšti pagarbą ir dėkingumą. Tokios procedūros, kaip suprantu, būdavo galinėse stotelėse, – šiaip traukinys atvažiuoja, vieni išlipa, kiti įlipa, – išvažiuoja. Viskas sekundžių tikslumu, – juk Japonijos traukiniai niekada nevėluoja! Verta nežioplinėti, – stotelėse traukiniai nestovi ilgai. Ir nesigrūskite, – visi su bilietukais ar be jų tvarkingai stovi vienoje eilutėje ir sulipa be stumdymosi vienas paskui kitą. Japoniška tvarka mane žavėjo visur: be botago, tiesiog sąmoningai kiekvienas žino, ką daryti galima, o ko ne. Visą kelionės Japonijoje laiką telefoną laikiau išjungusi, – negirdėjau nei karto per dvi savaites garsiai skambančio mobilaus, nemačiau viešai ir garsiai kalbančio!!! Neįtikėtina, bet tokia tiesa. Ant priešais esančios kėdės nugarėlės net parašyta, kad pagalvokite, ar jūsų kompiuterio klaviatūra ne per garsiai skamba, ar netrukdo šalia sėdinčiam.

Tokijuje buvome nusipirkę papildomai dviejų dienų metro pasą, nes su Japan Rail pasu galima keliauti Yamanote metro linija, o mes nenorėjome būti apriboti, – tad įeinant į metro, kartais naudojome tą dviejų dienų kortelę, o kartais Rail Pass, priklausomai, kur ir kaip važiuodavome. Kartais net nežinodavome, ką čia rodyti, – kai nepraeidavome į metro su dviejų dienų kortele, traukdavome Rail Pass, – suveikdavo!

Apie tai reikia parašyti prie transporto: prieš sėdant į traukinį japonai perkasi traukiniui skirtas Ekiben maisto dėžutes ir keliauja užkandžiaudami. Tos dėžutės paprastai pardavinėjamos geležinkelio stotyse, kaina svyruoja nuo 700 iki 1200 jenų (6,20-10,62 EUR). Už šią kainą gausite kokybišką ir skanų maistą. Mes irgi kartais pirkdavome, kol pabodo:) Po savaitės kelionės jau labai ieškojome kokių paprastų sumuštinukų, – ir tų rasdavome, netgi labai skanių!

Saugumas, sveikata, skiepai

Kaip ir vykstant į bet kurią kitą pasaulio šalį, planuojant kelionę į Japoniją reikėtų įsigyti kelionių draudimą. Privalomų skiepų nėra, bet rekomenduojama pasiskiepyti dėl kitų galimų susirgimų – suaugusiems reikėtų pakartotinai pasiskiepyti nuo difterijos bei stabligės. Skubios pagalbos telefono numeris: 119. Lietuvos užsienio reikalų ministerija, prieš vykstant į įtemptesnius regionus, rekomenduoja užsiregistruoti čia.

Kelionės draudimas

Kadangi turime SEB banko kreditines korteles, tai turime ir kelionės draudimą. Papildomai nesidraudžiame. Atsitikus draudžiamajam įvykiui, reikia kreiptis į „ERGO Insurance SE“ Lietuvos filialą ar jos asistavimo partnerį: „ERGO Insurance SE“ Lietuvos filialo skambučių centras: tel. (skambinant iš užsienio) + 370 5 2683 222;, el.paštas: asmenszalos@ergo.lt. Asistavimo partneris „Euro-Center Prague“: tik medicininių išlaidų ir repatriacijos draudimo atveju: Tel. +420 221 860 622
E. paštas help@euro-center.cz

Lietuvos Respublikos diplomatinės atstovybė

Elektra Japonijoje

Standartinė elektros įtampa Japonijoje yra 100 voltų, o elektros lizdai čia labiau primena amerikietiškus, nei europietiškus. Dėl šios priežasties būtina iš anksto pasirūpinti specialiais keitikliais, kurie leis naudoti savo elektros įrenginius. Tokius keitiklius galima įsigyti tiek įvairiose internetinėse parduotuvėse, tiek ir atvykus į Japoniją (tačiau pasirūpinti iš anksto – kur kas geriau).  Mes turėjome tris: reikdavo krauti ir telefonus, ir foto aparatą, ir planšetę, ir kompiuterį, ir išmanujį laikrodį. Tad būdavo, kad panaudojame visus vienu metu.

Wi-Fi

Viena rekomenduojamų kompanijų – Sakura Mobile. Jie siūlo keliautojams lengvai naudojamas SIM korteles ir kišeninius wi-fi prietaisus (pocket wifi devices), kurie sukonfigūruoti taip, kad veiktų bet kurios šalies telefone ar kompiuteryje (dauguma japoniškų SIM neveikia mūsų telefonuose). Pasirinkite, ko jums reikia, ir užsisakykite internetu. Kortelę galima bus pasiimti oro uoste/kompanijos biure Shinjuku. Užsisakyti reikia bent trys dienos iki atvykimo čia. Mes pirkome kortelę kartu su Japan Rail Pass ir gavome kartu paštu, – visą kelionę turėjome internetą bet kur ir bet kada kaip namie. Tai labai palengvino keliavimą: galėjome užsisakinėti viešbučius, visas lankytinas vietas rasdavome greičiau, lengviau orientuodavomės Tokijuje. Google Maps per kelionę būdavo didžiausias draugas, – parodydavo traukinių platformas, metro išėjimus ir pan. Daug laiko ir nervų sutaupėme. Daug kur yra nemokamas miesto wi-fi, traukiniuose irgi veikė nemokamas internetas, viešbučiuose visada būdavo gana normalios kokybės. Tad visada keliavome su ryšiu ir Jums patariu.

Mokėjimo kortelės 

Keliautojai rašo, kad bankines korteles čia daugiausia naudosime pinigams išsigryninti, o ne atsiskaitinėti. Tik didieji prekybos centrai ima korteles, o visi kiti, – atsiprašinės, bet prašys grynųjų. Mūsų irgi patirtis panaši. Kortelių japonai nemėgsta. Jie yra sukūrę kitas korteles ir vadina jas IC. Išmaniosios kortelės neturi jokio ryšio su banku. Japonai į jas įsideda tiek jenų, kiek ketina išleisti. Tokiomis kortelėmis brūkšt ir atsiskaitoma. IC ženklu pažymėtame automate reikia nusipirkti „Suica“ arba „Pasmo“ kortelę ir ten pat ją papildyti pinigais. Pati kortelė kainuos 1000 jenų (8,30 eur) ir toje sumoje yra 500 jenų depozitas. Prieš išvykdami galite užsukti į kortelės aptarnavimo biurą ir jie grąžins depozitą už simbolinį administravimo mokestį. „Suica“ galima nusipirkti JR stotyse arba Narita/Haneda traukinių stotyse. Tiesą sakant, mes nepirkome, – matėme, kad kiti keliautojai naudoja. Per kelionę mums vis prisikaupdavo monetų, – tad kaip tik bagažo saugojimui, autobusams, kurių nedengdavo Rail Pass, tuos smulkius ir išleisdavome. Mums taip irgi patogu buvo.

Kur nevykti

Rekomenduojama nevykti į miestus ir rajonus apie Fukushima Daiichi atominę elektrinę, kurie Japonijos institucijų yra žymimi kaip uždraustos zonos (žr. žemėlapį).

Orai

Yra nuolatinis žemės drebėjimų ir cunamių pavojus, audrų sezonas – nuo birželio iki gruodžio mėnesio, jo metu dažni taifūnai. Prieš vykstant į Japoniją, rekomenduojama susipažinti su Japonijos meteorologijos agentūros (anglų k.) teikiama naujausia informacija ir atsižvelgti į perspėjimus dėl galimų gamtos stichijų. Čia rašau kuo rimčiausia, – mes to nedarėme, todėl teko išgyventi taifūną „Hagibį“, apie kurį rašysiu spalio 12 d. tekste.

Klimatas yra labai įvairus: nuo karšto ir drėgno subtropinio iki sauso ir šalto. Pažintinei kelionei tinkamiausias metas yra nuo spalio iki kovo mėnesio, esant mažiausiai lietingam laikotarpiui.

Esant šalyje didelės stichinės gamtos nelaimės metu kviečiama klausytis radijo pranešimų (anglų kalba, pvz., US Armed Forces stotis (810Am) ir InterFM (76.1FM), sekti oficialią Japonijos institucijų informaciją ir laikytis teikiamų rekomendacijų bei nurodymų bei sekti informaciją Lietuvos ambasados Japonijoje interneto svetainėje http://jp.mfa.lt.

Pagrindiniai turistiniai maršrutai Japonijoje

Ko gero, pupuliariausias: Tokijas-Kiotas-Nara-Osaka-Himedžis-Hirošima. Kiti renkasi kitą pusę, – Tokijas-Nikko-Hakonė/Fudzijama. Keliautojo Augustino, kurį jau minėjau anksčiau, maršrutas buvo toks: Tokijas (tik nakvynė) – Kiotas – Himedžis – Hirošima – Mijamidžima (toliausias taškas, tada sukimas atgal) – Osaka – Nara – Kiotas (antroji diena) – Nagoja (tik nakvynė) – Narajus – Matsumoto – Judanaka – Tokijas (apžiūrėjimas). Ir Augustinas pasidalijo savo pasiūlymu tokiu būdu:

Man patiko šis pasiūlymas, ką aplankyti Japonijoje:

10. Koya-san arba Mount Koya

09. Ishigaki

08. Kanazawa

07. Hiroshima

06. Kamakura

05. Nikko

04. Takayama

03. Nara

02. Kioto

01. Tokyo

Skaičiau daug, ruošiausi tikrai ilgai, – kažką pamatėme, kažko, suprantama, nespėjome. Taifūnas irgi smarkiai pakoregavo mūsų maršrutą. Bet viską rasite žemiau.

Bagažas

Keliaujant po Japoniją, rekomenduojame nepersikrauti daiktais. Apie tai parengtas net šis puikus tekstas. Juk keliausite traukiniais ir autobusais, tad masyvus lagaminas sukels nemažai problemų. Rekomenduojama daiktų kiekį maksimaliai susimažinti, kaip ir lagaminų dydį. Mes dviese keliavome su mažais lagaminais, – tokius seniau pigios avilainijos leisdavo pasiimti į saloną nemokamai. Būdavo, kad keliaudami pasinaudodavome daiktų saugojimo kameromis, – daug jų stotyse, dažnai daiktus sutinka pasaugoti viešbučiai. Veikia elementariai, tereikia sekti angliškas instrukcijas, – nesuprasti neįmanoma, Kameros yra skirtingų dyžių, – mes savo du nedidelius lagaminus sutalpindavome į tą, kuri parai kainuodavo 500 jenų (didesniems lagaminams kainos 600-800 jenų). Pasirenki, kur dega žalia lemputė, sudedi lagaminus, paspaudi rankenėlę žemyn, užsidega raudonai, įmeti kapeikas, užrakina tavo kamerą, išduoda kvitą, ant kurio yra QR kodas. Atėjus pasiimti reiks jį pridėti prie ekranėlio, tad nepameskite. Kitos kameros buvo kiek kitokios, senesnės, bet vis tiek instrukcijos aiškios ir problemų nekildavo. Atrodo taip:

Žodynėlis

Ohayo – labas rytas. Konichiwa – laba diena. Konbanwa – labas vakaras. Domo arigato – labai ačiū. Do itashimashite – nėra už ką. Suimasen. Tokyo eki wa doko desuka? – Atsiprašau. Kur yra Tokijo stotis? Migi – dešinė. Hitari – kairė. Magatte – tiesiai. Migi o magatte, hitari gawa desu – sukti į dešinę, (norimas objektas) kairėje. Korewa ikura desuka? – Kokia kaina?

Pirma diena (antradienis). Vilnius-Helsinkis-Tokijas (Narita oro uostas)

01/10/2019

9:35 kylame su Finnair į Helsinkį (leidžiamės 10:50), skrydis į Tokiją 16:45. Nusileidžiame Tokijuje labai patogiu ryto laiku spalio 2 d. –  8:05.

Helsinkio oro uostas naujutėlis, gražus, – mums nuobodu nebuvo. Tiesa, net ir atvykus iš Lietuvos čia brangu, tad turėkite savo sumuštinukų, jei nenorite be reikalo išlaidauti. Už kokius 9 eur gausite mini picos gabaliuką, – yra rizika, kad susinervinsite. Parduotuvėlės stilingos, prekės įdomios, kai kur jau ir Kalėdinės – tikrai yra kur akis paganyti. Aš nemažai žingsnių sugebėjau suvaikščioti.

Pirmoji kelionės nakvynė – lėktuve (10.01-10.02).

Antra diena (trečiadienis). Tokijas (Narita oro uostas)-Kiotas (įsikūrimas ir pirma pažintis)

02/10/2019

Ką padarome išlipę iš lėktuvo pirmiausia:

    • išsikeičiame Japan Rail Pass;
    • nusiperkame „Suica“ kortelę ir ją papildome pinigais ((viskas apie korteles čia);
    • išsikeičiame EUR į YEN.

Iš Naritos oro uosto važiuojame į Tokiją, pasinaudodami greičiausiu (bet ir brangiausu) būdu, – „Narita express“ (N’EX) traukiniu, kuris iki Šindžiukų stoties nuveža per 85 min maždaug už 3000 jenų (apie 25,42 eur). Jei planuotume ir grįžti tuo pačiu, tuomet verta pirkti bilietą pirmyn-atgal už 4000 jenų (33,9 eur). Lėčiausia ir pigiausia N’EX alternatyva, – „Keisei Main Line“, kurio traukinys per 75 min nuveš iki Nipori stoties, kurioje reiks pereiti į žalią Jamanotės liniją ir iki Šindžiuku stoties važiuoti apie 20 min. Tai kainuos apie 1200 jenų. Ta pati kompanija administruoja ir greitąją „Skyliner“ liniją, kuri būtų panaši į N’EX – iki tos pačios Šindžiuku kainuotų 2700 jenų (su persėdimu Nipori).

Mano planas būtų sėsti į traukinį ir dar tą patį rytą, neaplankius Tokijo (Narita oro uostas yra apie 65 km nuo miesto), keliauti į Kiotą. Tačiau ir tokiu atveju, mums pirmiausia reikia su „Narita Express“ pasiekti Tokiją, iš kur susirasti greitąjį traukinį iki Kioto. Kelionė užtruktų apie 4 h. Keliautojai rašo, kad su N’EX reikia pasiekti Shinagawa stotį ir persėsti į šikanseną iš čia. N’EX stoja Tokijuje, bet tada persėdant reiktų pereiti į kitą aukštą (iš 5 į 1), o Shinagawa stotyje abu traukiniai yra tame pačiame aukšte, todėl nereiks be reikalo plavinėti. „Japan Rail Pass“, kurį pirkome dar Lietuvoje, turime pasiimti Narita oro uoste (būsime gavę tik vaučerį): su juo mes galėsime keliauti ir iki Tokijo su N’EX ir su greitaisiais traukiniais iki Kioto (taip pat ir grįžti). Kelionė užtruks taip: Narita-Tokijas apie 1,5 h, Tokijas – Kiotas – apie 2 h 30 min su „Hikari“ traukiniais, naudojantis „Japan Rail Pass“ (yra ir kiti, bet mums žiūrėti būtent tokiu pavadinimu).

Dar reikia nepamiršti Narita oro uoste pasiimti užsakytą interneto kortelę.

Tobula svetainė su visais paaiškinimais, kaip pervažiuoti maršrutu Narita-Kiotas. Kelias naudingas foto įdedu ir čia:

Išlipę iš „Narita Express“ turime sekti šias nuorodas:

Jei turėsime „Japan Rail Pass“, negalime naudotis greičiausia klase, Nozomi. Mums reikia žiūrėti, kada išvyksta Hikari traukiniai. Oficiali svetainė, kaip ištrūkti iš Naritos oro uosto.

Mudu, tikėtina, Kiote būsime apie 12:00-13:00. Viešbutis priims mus tik nuo 15:00, jie siūlo nemokamai pasaugoti bagažą. Bagažo pasaugojimo paslauga nemokama. Tokį atsakymą gavau iš viešbučio:

Ms. X,
Thank you for making a reservation at our hotel.
Should you arrive before 3 P.M ,we will keep your luggage for you.
Thank you.
The Celecton Kyoto Horikawa Sanjo

The Celecton Kyoto Horikawa Sanjo, +81 75 556 0888. Adresas: 692, Shimohachimonjicho, Horikamidori, Nakagyo-ku, Nakagyo Ward, Kyoto. Viešbutis su pusryčiais, viskas apmokėta iš anksto. Check in’as – nuo 15:00. Kaip rasti viešbutį nuo Kioto stoties:

KIOTAS

Kiotas – daugiau kaip 1000 metų klestėjusi imperatoriškoji sostinė (794-1868) bei dabartinis japonų meno, kultūros, religijos centras. Apie 1,5 mln gyventojų (kioto reiškia „sostinė“). Net 17 UNESCO saugomų objektų! Viso: 1600 šventyklų. Joks kitas miestas neturi tiek daug meno kūrinių kolekcijų, rūmų, puošnių vartų, šintoistų bei budistų šventyklų bei japoniškų parkų. Kiotas yra Honšiū saloje ir veikia kaip prefektūros centras. Karo metais šis miestas išvengė bombardavimo, todėl čia išliko gausybė autentiškų pastatų. Kioto senamiestis didžiuojasi 14 istorinių objektų, kurie yra įtraukti į UNESCO pasaulio paveldo sąrašą. Garsiausios šventovės – Fušimi Inari šventykla, dedikuota ryžių dievui Inari, Kinkaku budistų šventykla (Auksinis paviljonas) bei Kiyomizu-dera (tyro vandens šventykla) budizmo šventykla, stūksanti šalia Otowa krioklio. Kiote verta aplankyti Nijo pilį, kurioje yra įsikūrę Nonomaru rūmai, susidedantys iš penkių sujungtų pastatų. Kiotas dar vadinamas šventyklų miestu: 1650 budistų šventyklų, 400 sintoistų šventovių ir 60 sodų.

Kioto transportas čia. Geri Kioto maršrutai čia. Dar viena puiki svetainė. Svarbu žinoti: Japan Rail Pass nėra geras būdas keliauti po Kiotą, nes daugiausia naudojami autobusai ir metro, tad teks mokėti atskirai. Jei keliauja daugiau nei 3, verta imti taksi. UBERis nėra populiarus, geriausia naudoti Didi ir JapanTaxi. abi programėlės veikia puikiai ir įvertinimai labai geri. Lietuvės pasakojimas apie Kiotą čia.

Mes pirmiausia judame į Nishiki turgų (nuo viešbučio apie 1,5 km pėsčiomis). Nishiki turgus yra Kioto senamiestyje ir veikia iki 17:00-18:00.  Kaip pasiekti turgų: Karasuma linija iki Shijo stoties arba Hankyu linija iki Karasuma arba Kawaramachi stočių. Nuo turgaus keliaujame iki Pontocho alėjos (senoji restoranų gatvė palei upę: tarp Kamogawa ir Kiyamachi-dori, Nakagyo, Kyoto).

Pontocho alėja yra senajame Kyoto kvartale, kuris yra miesto širdyje, – Gionas. Ką reikia aplankyti Giono centre:

  • Hanami-koji, – čia susikoncentarvusi tipiška Kioto architektūra, daug restoranų ir arbatos namų (tarp Shijo ir the Kennin-ji šventyklos);
  • Shirakawa – promeneda palei kanalą, kur restoranų terasos pastatytos tiesiog ant vandens: maži tilteliai šiai vietai suteikia pasakiškos romantikos jausmą;
  • Pontocho – maža, bet garsi restoranų gatvė (tarp Shijo-dori ir Sanjo-dori).

Gioto kaimynystėje privalome susirasti Geišų kvartalą (turime nepraleisti Shimbashi gatvės Gione, kuri laikoma viena gražiausių gatvių ir ypač vakare; eisime tarp Shijo-dori ir Hanami-koji, tada suksime į šiaurę ir rinksimės trečią gatvelę kairėn). Garsus Giono restoranas – „Issen Yoshoku“ (ten galima paragauti tradicinių japoniškų blynų; adresas: 238 Giommachi Kitagawa, Higashiyama-ku, Kyoto, +81 75-533-0001).

Būtina šiame nuostabiame kvartale nukeliauti iki Hōkanji Temple (Yasaka-no-Tou), 388 清水八坂上町 Higashiyama Ward, Kyoto, 605-0862, Japan) – gražiausi foto kadrai į šią šventyklą. Kaip rasti:

Toliau susirandame Fushimi Inari Shrine (žemėlapyje: Gyokko Inari Shrine) – tūkstančiai raudonų vartų ir lengvas 4 km žygis. Gražu, kai vakarėja ir visur įsiežiebia žibintai. Ši vieta sukurta vienos šeimos dar VIII a. kaip padėka Dievams už derlių. Nemokama ir atidaryta nuo aušros iki sutemų. Kaip patekti: susirasti Karasuma-Oike stotį ir Karasuma linija važiuoti iki Kyoto stoties, o tada pereiti į Nara liniją ir vykti iki Inari stoties.

Fušimi Inari, – tai pati svarbiausia ryžių ir sakės deivei Inari dedikuota šventykla visoje Japonijoje. Šis religinis paminklas yra žinomas dėl 4 kilometrų ilgio 32 000 medinių Tori arba kitaip vadinamų arkos formos vartų, kurie pastatyti vienas šalia kito ir veda į kalną, ant kurio pastatyta pati šventykla. Šis unikalus įspūdingas būdas pasiekti šventą vietą, vilioja žmones iš viso pasaulio. Šventyklą taip pat puošia daug lapių skulptūrų, kurios yra žinomos kaip dievų pasiuntiniai.

Nuo Giono iki Fushimi Shrine:

Čia jau, ko gero, kitai dienai: Imperial Royal Garden (japoniškai Gosho). Iki 1868 m. čia rezidavo imperatoriškoji šeima. Įėjimas nemokamas, o atidaryta  9:00-16:00 (spalis-vasaris) – lankytojai įleidžiami likus 40 min iki uždarymo (gal nuo jo reikia pradėti). Kaip iki ten nuvykti: turime susirasti Karasuma metro liniją, išlipti Marutamachi (7 min, 260 yen) ar Imadegawa (10 minutes, 260 yen), – Imadegawa yra arčiau įėjimo. Anglišką 60 min turą galėtume imti, jei atvyktume iki 14:00.

Visai į priešingą pusę, nei INARI. Nuo mūsų viešbučio:

Manau, jei būsime po kelionės ne žiauriai nuvargę, mums pilnai pakaks Kioto senamiesčio pirmam įspūdžiui.

Kad geriau viską įsivaizduoti:

Antra kelionės nakvynė – Kiote (10.02-03):  The Celecton Kyoto Horikawa Sanjo, +81 75 556 0888. Adresas: 692, Shimohachimonjicho, Horikamidori, Nakagyo-ku, Nakagyo Ward, Kyoto. Viešbutis su pusryčiais, viskas apmokėta iš anksto. Check in’as – nuo 15:00.

 

Trečia diena (ketvirtadienis). Kiotas

03/10/2019

Siūlau kilti anksti (nežinia, kaip bus su miegu po kelionės, – žiūrėsime pagal savijautą, kiek anksti).

Pradedame nuo Kiomidzu šventyklos (Kiyomizu-dera Temple), – atsivers puikūs Kioto vaizdai nuo šventyklos terasos, kuri yra pasistiebusi ant 139 kolonų ir atrodo tarsi kybanti virš slėnio. Keliautojai siūlo imti taksi iki Gojo-Kawaramachi jungties. Arčiausia autobuso stotelė yra Gojozaka. Gojozaka gatvele reikia kilti į rytus, aukštyn kalvele iki pat Kiyomizu-dera. Būtina aplankyti Tainai-Meguri – lyg ir urvas-šventykla, į kurią galima įeiti basomis sumokėjus 100 jenų.

Netoli Kiomidzu yra kiek kitokia, medinė šventykla: Sanjusangendo. Ją lengva rasti nuo Kioto stoties sėdus į miesto autobusą (100 or 206, bilietas ¥230).  1001-a Kannono medinė statula, pastatyta dar 1254 m. atrodo įspūdingai. Lengva rasti, užtruksime apie valandą.

Toliau: arba Nanzenji šventykla (86 Nanzenji Fukuchicho, Sakyo Ward, Kyoto), arba tiesiai į Nidžio pilį. Šalia Nanzenji yra dar dvi šventyklos – Eikando, Haian. Artimiausia metro stotelė prie Nanzenji yra Keage stoties Tozai linijoje (apie 20 min, 260 yen nuo Kyoto Station metro per Karasuma-Oike stotį), arba 5-10 min pėsčiomis nuo artimiausios autobusų stotelės, pavadinimu Nanzenji-Eikando-michi (35 min, 230 yen muo Kioto stoties – Kyoto City Bus Nr.5).

Nuo Sanjusangendo iki Nanzenji:

Nuo Nanenzi netoli ir Filosofų alėja (aprašyta lankoma vieta) ir Ginkakuji šventykla (Nanzenji is also located only a short walk from the southern end of the Philosopher’s Path, while Ginkakuji Temple is at the northern end). Ginkakuji dar vadinama sidabriniu paviljonu.

 

Toliau – Nidžio pilis, kuri XVII a. buvo oficialia Kioto šioguno Tokugavos rezidencija Kiote. Pradėta statyti 1603 m. iš sudegusios Fušimi pilies likučių, savo didybe pilis turėjo simbolizuoti galios ir realios valdžios perėjimą iš imperatoriaus į šioguno rankas. Nors formaliai egzistavo ir imperatorius, realiai šiogunas tuo metu vienvaldiškai sprendė Japonijos likimą.

Nuo Ginkakuji iki Nidžio pilies (padės Google Maps):

Nuo Nidžio pilies vykstame iki Kinkakuji šventyklos, kitaip vadinamos Auksiniu paviljonu (UNESCO pasaulio paveldas), nukeliančią į Muromači valdymo laikus (1336 – 1573).

Du viršutiniai šventyklos aukštai dengti tikrais aukso lakštais. XIII-XIV a. tai buvo Ashikaga Yoshimitsu šogūnato rezidencija, o jam mirus, tapo Zen šventykla. Kiekvienas šventyklos aukštas atspindi skirtingus architektūros stilius: pirmasis aukštas suręstas Shinden stiliumi – natūralaus medžio stulpai ir balto tinko sienos stipriai kontrastuoja, bet tuo pačiu ir papildo paauksuotus viršutinius paviljono aukštus; čia saugomos Shaka Buddha skulptūros. Antras aukštas – Bukke stiliumi, naudotu samurajų rezidencijų statybose, iš išorės pilnai dengtas aukso lakštais; viduje patalpinta Kannon Bodhisattva statula, apsupta Keturių Dangaus Karalių figūromis. Viršutinis trečiasis aukštas suręstas tipiniu kinišku Zen stiliumi; tiek išorė, tiek vidus dengti auksu, o ant stogo patupdytas auksinis feniksas. Apžiūrėjus patį Kinkakuji, lankytojai nukreipiami pro vyriausio vienuolio gyvenamąsias patalpas (hojo), o dar veliau – į šventyklos sodus.  Kaip ir įprasta japoniškiems sodams, čia veikia arbatos namai su poilsio zonomis – galima paskanauti žaliosios matcha su tradiciniais saldumynais už „simbolinę“ 500 jenų kainą. Kinkakuji grožis įkvėpė šogūno Ashikaga Yoshimitsu anūką. Šis kitoje miesto pusėje pastatė beveik identišką Ginkakuji (Sidabrinį paviljoną). Tai taip pat ne mažiau graži Zen šventykla, turinti samanų sodą ir rafinuotą, skrupulingai prižiūrimą smėlio sodą, dar vadinamą „sidabrinio smėlio jūra“. Auksinis paviljonas atvertas 9:00-17:00 (kaina 400 jenų). Jei iki Auksinio paviljono važiuoti iš Kioto stoties, tuomet rinktis 101 ar 205 (40 min).

Tarp Kinkakuji ir Tenryu-ji šventyklų yra dar viena lankytina – Ryoan-ji. Ji yra garsi ir labiausiai lankoma dėl savo akmenų sodų (stone gardes). Tikrai verta pamatyti!

Rekomenduojama imti taksi ir toliau vykti  iki Tenryu-ji šventyklos (pastatyta 1339 m., dar vadinama Dangiškojo Drakono šventykla) bei garsiosios Arashiyama bambukų giraitės. Nuostabus Zen parkas aplink Tenryu-ji atrodo taip, kaip ir 1900 m. Tenryu-ji – pagrindinė Rinzai zen budizmo atšakos atstovų šventykla, skirta Gautama Budos garbinimui.Nuo šiaurinių Tenryu-ji šventyklos vartų per bambukų giraitę pasieksime Okochi Sanso vilą, kurioje gyveno garsus samurajų aktorius Okochi Denjiro.

Kaip nuvykti iki Tenruy-ji ir kiek kainuos:

  • Rekomenduojama taksi (nuo Ryoan – apie 6 km).
  • Atidaryta: Tenryu-ji Temple: 08:30 – 17:30: bambukų giraitė nuo aušros iki sutemų; Okochi Sanso vila: 09:00 – 17:00
  • Bilietai: Tenryu-ji: 600 Yen, Bamboo Grove: nemokamai, Okochi Sanso vilaa: 1000 Yen.

Gal jau verta įdėti šį žemėlapį su Kioto šventyklomis:

Mūsų dienos planas:

Jei dar liks laiko ir noro, maršrutą papildysime eigoje.

Trečia kelionės nakvynė – Kiote (10.03-04): The Celecton Kyoto Horikawa Sanjo, +81 75 556 0888. Adresas: 692, Shimohachimonjicho, Horikamidori, Nakagyo-ku, Nakagyo Ward, Kyoto.

Ketvirta diena (penktadienis). Kiotas-Nara-Kiotas

04/10/2019

Siūlau sėsti rytą į traukinį ir vykti į Narą (apie valanda kelio), japonų kultūros ir politikos lopšį, klestėjusį 710 – 794 metais. Nara buvo pirmoji Japonijos sostinė, įkurta VIII a. Naroje pakaktų praleisti 3-4 h, o grįžus dar galima aplankyti Kiote tai, ko nespėjome (Imperial Royal Garden?) arba tiesiog kažkur ramiai pasibūti.

Traukinys (JR – Miyakoji Rapid train) iš Kioto stoties iki Naros nuveš per 45 min ir galima rinktis Japan Rail, tada galios turimas pasas (be paso kaina 710 jenų).

Senovinis Naros miestas su savo miškingomis kalvomis, šventyklų parkais, vienais seniausių pasaulyje mediniais pastatais ir dabar išlieka ramybės simboliu. Dauguma miesto įžymybių yra 660 hektarų plotą užimančiame Elnių parke. Čia ganosi apie 1200 prijaukintų elnių, atliekančių ypatingą misiją, – jie yra Kasuga šventyklos saugotojai. Praeisime daugybę akmens žibintų – tōrō, kurie žymi kelią į garsiąją šventovę. Jos vidų taip pat puošia bronzinių žibintų eilės. Šventykloje dar daugiau atsiskleis senojo japonų šinto tikėjimo paslapčių. Šalia senojo šinto tikėjimo į japonų pasaulėžiūrą įsiliejęs ir budizmas. Iš Kinijos per korėjiečių vienuolius į Tekančios saulės šalį budizmas atkeliavo VI a., o galutinai prigijo dar po dviejų šimtmečių, Naros klestėjimo laikotarpiu. Iš to meto išlikusi „Didžioji Rytų šventykla“ – Todaidži. Japonų budistinės šventyklos, lyginant su kitų šalių, – asketiškesnės, neperkrautos prabangos detalių, čia vyrauja paklusimas šimtmečių patikrintai tvarkai ir griežtai tradicijai. Apgaubti smilkalų aromato, stebėsime, kaip vietiniai atlieka ritualus. Pamatysime ir 15 metrų aukščio Daibutsudeną. Tai didžiausia Japonijoje bronzinės Budos Vairočanos statula. Budos pakelta ranka, sėdėjimo poza, veido bruožai, jį supantys simboliai – kiekviena smulkmena budistiniame mene svarbi ir turi savo nekintamą reikšmę.

Ką pamatyti Naroje – skaitome čia, čia.

Grįžus į Kiotą galime pasirinkti iš čia, ką dar norėtume aplankyti. Galime išgerti arbatos labai ramioje vietoje – Kifune Shrine, bet reiktų iš Kioto stoties sėsti į kitą traukinį ir pavažiuoti į priešingą pusę, – gautųsi toks nepamirštamas pabėgimas iš Kioto. Šventykla atidaryta iki 16:30. Kaip nuvykti iš Kioto stoties: rinktis Keihan Train Line⇒ Demachiyanagi Station ⇒ Eizan Train Line Kurama link ⇒ Kibuneguchi Station ⇒ Kyoto Bus Route 33 ⇒ Kibune Bus Stop ⇒ 5 minutes walking.

Ketvirta kelionės nakvynė – Kiote (10.04-05): The Celecton Kyoto Horikawa Sanjo, +81 75 556 0888. Adresas: 692, Shimohachimonjicho, Horikamidori, Nakagyo-ku, Nakagyo Ward, Kyoto.

Penkta diena (šeštadienis). Kiotas-Myiajima-Hirošima-Kiotas

05/10/2019

Iš Kioto išvykstame Hiroshimos link (ankstesnis planas buvo sustoti ir Himeji (68 Honmachi, Himeji, Hyogo 670-0012, Japan), kur turėjome apžiūrėti vieną žymiausių Japonijos pilių (“baltojo garnio”, 46 metrų aukščio, iš tolo kylanti virš plynų apylinkių, supama galingų įtvirtinimų ir 83 pastatų), tačiau nutarėme taupyti laiką ir pinigus, todėl planą pakeitėme. Jei Jums pavyks vis tik lankyti Himėji, tai daugiau info čia:

Greitasis traukinus „JR Kyoto Line“ nugabens iki Himeji stoties per 92 minutes (2,270 yen) Su Japan Rail Pass imame Hinkari šinkanseną, kuris nugabens per 45-58 min (priklauso nuo traukinio). Vaizdingai išdėstyta informacija, kaip iš stoties patekti iki Himėji pilies. Šiaip pakanka išeiti iš stoties ir pilis matysis, – iki jos pėsčiomis apie 20 min. Himeji piliai apžiūrėti gali prireikti nuo 1.5 iki 4 h, priklausomai nuo to, kiek bus turistų.

Visos smulkios detalės apie Himeji aplankymą čia – man buvo naudingos informacijos. Jei iš Himėji vyksite į Hiroshimą, – vėl traukinys (tarp miestų 241 km). Būtinai pažiūrėti iš anksto, kada išvyksta traukinys. JR pasas nedengia tos kelionės dalies, tad teks pirkti bilietą ir susimokėti ne taip ir mažai – apie 75 eur/vienam. Aš randu, kad teks rinktis Kodama (lėčiausius Sanyo linijos traukinius, – tiesiog dažniau stos).

Mes gi iš Kioto stoties 7:20 startuojame į Hiroshimą (tikrinau, tikrai yra traukinys tą valandą) – naudojamės turimu JR pasu, kelionė truks 1 h 40 min. Reikia sėsti į Hikari arba Sakura šinkanseną (nesirinkti Nozomi, kuris greitesnis ir nereikia persėsti, bet JRP nedengia). Su Hikari ar Sakura (13-14 platforma) turėsime persėsti Shin-Osaka Station ar Shin-Kobe stotyse – tai prie kelionės pridės 10-15 min. Tvarkaraščiai: JR West Timetable & Route Finder.

Iš Hiroshima stoties su JRP judame toliau: per 46 min pasieksime keltą: sėdame į JR Sanyo liniją iki Miyajimaguchi stoties (25 minutes, 410 yen one way, covered by the Japan Rail Pass). Nuo Miyajimaguchi stoties yra vos keli žingsniai iki prieplaukos, iš kurios plaukia keltai į Miyajima: JR ir Matsudai. Abi kompanijos pludko per 10 min.  Japan Rail Pass galioja JR keltuose. Keltai iš Miyajimaguchi plaukia 6:25-22:42, o iš Miyajima 5:45-22:14. Keltai plaukia kas 15 min.

Sala dar vadinama Itsukushima – garsi savo miškais ir senovinėmis šventyklomis. Iš nuotraukų pažįstama iš raudonų vartų, vedančių į garsiąją Itsukushima šventovę, kuri buvo pastatyta dar XII a. Tai dar vienas UNESCO saugomas objektas Japonijoje. Kaip iš Hirošimos centro pasiekti salą?  Reikia sėsti į tramvajų į Miyajimaguchi keltų uostą. Gera žinia ta, kad kelte galios  Japan Rail Pass ir papildomao mokėti nereiks.

Sala didelė, bet pamatyti verta Itsukushima Shrine ir Mount Misen. Iš prieplaukos keliaujame tiesiai (10 min pėsčiomis) iki Itsukushima Shrine. All the other sights are also located within walking distance from the shrine.

Mount Misen galime pasiekti Miyajima Ropeway, whose lower station is a ten minute walk from Itsukushima Shrine. There are also three hiking trails from the town to the mountain’s summit.

Apžiūrėję šventyklą, pakilę ir pasigrožėję vaizdais iš aukštai bei papietavę, vėl į keltą ir atgal į Hiroshimą.

Dar yra tokie laiveliai, kurie jungia Miyajima tiesiogiai su Hiroshima Peace Park (45 min, 2000 yen vienam/16,6 eur, 1-2 kartus/h). Japan Rail Pass šių keltų paslaugų nedengia. Gal visai patogu mums būtų pasiekti Hiroshimos parką.

Ko gero, tai vienas tų Japonijos miestų, kurio pavadinimą gerai įsiminėme dar nuo mokyklos laikų. Hirošima buvo visiškai sugriauta, lankytinų objektų čia nėra daug. Mes aplankysime po sprogimo išlikusį vienintelį pastatą Genbaku Dome – Hirošimos taikos memorialą (dažnai vadinamas Atominės bombos kupolu) ir Hirošimos taikos parką. Kaip nuvykti: iš Hiroshima stoties rinktis tramvajų liniją 2 arba 6 iki Genbaku-Domu Mae (原爆ドーム前) stotelės. Kelionė truks 15 min ir kainuos 180 yen į vieną pusę. Geras vieno keliautojo tekstas apie dienos kelionę į Hirošimą.

Viena vietinė japonė gidė rašo, kad ji taip organizuoja vienos dienos kelionę iš Kioto į Hiroshimą:

7:20 Kyoto—–9:05 Hiroshima station 9:15 —(JR)—-Miyajimaguchi—( JR ferry)—10:00 Miyajima (lunch) 1:30—–(JR ferry)—-Miyajimaguchi—(tram)—–3:00 A-Bomb Dome / Peace Memorial Museum 5:00—-(tram)—–5:30 Hiroshima station 5:51–(shinkansen SAKURA+Hikari)—-Kyoto.

Iš Hiroshimos į Kiotą vykstame taip, kaip ir atvykome: keliaujant su JR Pass iš Hiroshimos į Kiotą – reikia sėsti į Sakura šinkanseną ir Shin-Osaka stotyje persėsti į Hikari ar Kodama traukinį. Traukinys išvyksta 17:22, 17:47. Pasitikrinti laikus galima čia.

Penkta kelionės nakvynė – Kiote (10.05-06): The Celecton Kyoto Horikawa Sanjo, +81 75 556 0888. Adresas: 692, Shimohachimonjicho, Horikamidori, Nakagyo-ku, Nakagyo Ward, Kyoto. Viso – 4 nakvynės Kiote.

Šešta diena (sekmadienis). Kiotas-Kanazawa

06/10/2019

Nors planas yra pasiekti Kanazawa, bet dar parašysiu, ką užmačiau ruošdamasi: apie 130 km nuo Kioto esantis nuošalus ir nelengvai pasiekiamas Ine žvejų kaimelis laikomas vienu gražiausių Japonijoje:

Jei netyčia sugalvotume sukti iš kelio, tai reiktų susirasti „Hashidate limited express“ traukinį Kioto stotyje ir išlipti Amanohashidate stotyje. Kartą per valandą iš šios stoties į kaimelį veža autobusai. Kelionė autobusu truks 60 min. Man regis, kitą kelionę į Japoniją planuosiu vien tam, kad aplankyti gražiuosius šalies kaimelius

Tada Kiote sėdame į traukinį, vežantį į Kanadzavą (Kanazawa; 190km; yra traukinys 8:10, 8:41, 9:09), kuri dar vadinama mažuoju Kiotu. Stotyje susirandame „limited express“ (tokkyu) traukinių liniją į Kanadzavą. Traukiniai važinėja kas valandą ir vadinami  ‘Thunderbird“. Kiekvieną valandą bus vienas ar keli traukiniai. Jei turime Japan Rail Pass, tai mokėti papildomai nereikia. Jei neturime, bilietas vienam 6,380 Yen (jei vieta nerezervuota). Kelionė truks 2 h. Iškart galime įsikurti viešbutyje.

Po 2 val. trunkančios kelionės, įsiregistravę viešbutyje ir papietavę, keliaujame po miestą.

Pagrindinis traukos objektas yra Kenrokuenas (Kenroku-en Garden) – „šešių tobulybių sodas“, vienas iš trijų garsiausių Japonijos sodų. Sodą įkūrė svarbiausias Kanadzavos istorijoje Maedų klanas. Miestiečiai Maedoms iki šiol dėkingi, nes būtent jų valdymo metai susiję su didžiausiu miesto klestėjimu (buvo globojami menai ir amatai, puoselėta miesto pilis ir šis šešių tobulybių sodas). Reikia dar susirasti Higaši očiaja (arbatinių) rajoną, kuris buvo įkurtas XIX a. ir kur geišos linksmindavo vyrus. Verta apsilankyti ir Omičio turguje, kur yra keli šimtai parduotuvių ir didelė jų dalis pardavinėja jūros gėrybes.

Geras keliautojos tekstas apie Kanazawą ir kaimelius aplink – foto nuostabios!

Kanazawoje negalime praleisti (tikrai reikia visos dienos ar net pusantros):

  • Kanazawa pilies ir parko aplink;
  • Istorinio geišų rajono (Higashi Chaya Area): yra 3 pagrindiniai Chaya rajonai – Higashi, Nishi ir mažiau populiarus Kazuemachi. Gatvelės tikrai žavingos, jautiesi lyg kitoje epochoje;
  • Nagamachi samurajų nameliukų rajono; vienas svarbiausių objektų – pačiame centre esanti Nomura-ke, restauruota samurajaus rezidencija, kurioje eksponuojami jų kasdieniniai įrankiai ir artefaktai. Atidaryta 8:30-16:30, kaina 550 jenų/asm. (To get there from Kanazawa Station, take the Kanazawa Loop Bus from the East Exit of the station, and get off at the Korinbo bus stop. The fare is 200 yen and it takes 7 minutes. From Korinbo it is a 5 minute walk to the Nomura House). Adresas: 1 Chome-3-32, Kanazawa, Ishikawa 920-0865, Japan.

Šešta kelionės nakvynė – Kanazawoje (10.06-07): mes pasirinkome „Hotel Mystays Premier Kanazawa“ (920-0031 Ishikawa, Kanazawa, Hirooka 2-13-5, Japan,  +8176-290-5255).

Kiti objektai taip nutolę nuo mūsų pasirinkto viešbučio:

Galite rinktis iš šių: Hotel Intergate Kanazawa (su pusr. buvo 79 eur, be – 55 eur); kapsulinis: First Cabin Kanazawa Hyakumangoku Dori (22-27 eur/vienam su pusr.); dar vienas – Unizo Inn Kanazawa Hyakumangoku Dori: 60 eur dviem su pusr. (agoda.com).

Viena nakvynė Kanazawoje.

Septinta diena (pirmadienis). Kanazawa-Gokayama-Shirakawa-go (Širakava)-Takyama

07/10/2019

Galima bandyti nuvykti iki Japonijos jūros paplūdimio: Japonijos jūros Chirihama paplūdimys (千里浜) yra Noto iškyšulyje Ishikawos prefektūroje. Paplūdimys unikalus galimybe privažiuoti mašinomis prie pat kranto. 8 km taip galima važiuoti. Paplūdimys nuo Kanazawos yra vos 40 km. NUOTRAUKOSE SUPER…Rašoma, kad vienos dienos kelionė.

ARBA

Tai diena, kai pradėsime kelionę po Japonijos kaimelius. Kaip nuvykti iki Gokayama iš Kanazawa: vėl traukinys iš Kanazawa iki Shin-Takaoka stoties (3,030 JPY; 14 min). Iš čia sėdame į World Heritage autobusą (1,000 JPY Shin-Takaoka stotis ir Ainokuraguchi), – taip per 60 min atvyksime į Ainokura, kuri yra Gokayamoje. Labai svarbu nepražiopsoti autobuso nuo Ainokuros iki Širakavos, – tvarkaraštis čia.

Puikus turisto pasidalinimas apie Takayamą ir Širakavą čia. Svarbu: mes turėsime lagaminus, todėl reikia ieškoti stotyje, kur juos galima palikti, – saugyklos yra, telieka tikėtis, kad bus laisvų vietų. Širakavos stotyje jos atrodo taip:

Dar yra tokia Japonijoje populiari paslauga: lagaminų pristatymas nuo viešbučio iki viešbučio kitai dienai – daugiau informacijos čia. Jei norėsime, galime užsisakyti Kioto viešbutyje ir mums nugabens iki Takayamos, jei tikrai žinome, kad ten nakvosime ir nepakeisime nalvynės vietos.

Shirakawago ir jau mano minėta Gokayama yra Japonijos kaimeliai įtraukti į UNESCO pasaulio paveldo sąrašą. Beveik 70 gassho-zukuri autentiškų namų puošia Širakavą (namai, kurių stogai lyg maldai sudėtos rankos). Kaimelį per metus aplanko apie 1.5 mln turistų, ypač žiemą, kai sniegas gražų paveikslą paverčia tobulu. Tipiška Širakavos namų statyba labai gerai atlaiko dideles sniego pusnis, kuriomis garsėja šis regionas žiemą. Stogai pastatyti be vinių, o didelėse namo palėpėse yra vietos auginti šilkverpius. Shirakawa-go – tai UNESCO saugomas kultūrinio pavedlo objektas, susidedantis iš kelių kaimų (Ogimachi, Suganuma, Ainokura), kuriuose galima apsistoti nakvynei (sako, įspūdis lieka labai geras), jei nutartume nevykti iki Takayamos.

Iš Širakavos apie 50 min važiuosime autobusu iki Takayama Nohi Bus Center. Autobusų tvarkaraštis čia. Paskutiniai autobusai 17:30 ir 19:43. Takayamos (kaimeliu nepavadinsi – apie 88 tūkstančių gyventojų) senamiestyje irgi puikiai išsaugotas Edo periodo (1600-1868 m.) medinių namų rajonas. Dar ir šiandien, ypač pietinėje senamiesčio dalyje, Sannomachi gatvėje, vyrauja prekyba senų namų pirmuosiuose aukštuose, kai tuo tarpu parduotuvių, arbatinių ir kitokių užeigų šeimininkai gyvena antruose virš jų. Dalis namų paversti į arbatines-muziejus, kuriuose už tam tikrą mokestį galima apsilankyti, pabendrauti su šeimininkais, atsigerti tradicinės žaliosios japoniškos arbatos, užmestį akį į giliau esančius pirklių vidinius kiemus, nepasikeitusius per šimtmečius. Takayama labiausiai garsėja ir turistus traukia dėl savo Hida kaimo (Hida no Sato) – liaudies muziejaus (analogas būtų mūsų Rumšiškės).

Septinta kelionės nakvynė Takayamoje (10.07-08):  rezervavau „Super Hotel Hida Takayama“ (506-0025 Gifu, Takayama, Tenman-machi 4-76, Japan, +81 577-32-9000). Su pusr. dviems 85 eur.

(arba nakvynė Širakavoje, ramiai pasibūti, o kitą dieną nuvykti iki Takayamos – viešbutį Takayamoje galima atšaukti iki spalio 7).

Galime rinktis ir Country Hotel Takayama (patogu, nes prie stoties).

Aštunta diena (antradienis). Takayama-Matsumoto-Yamanochi

08/10/2019

Dieną prieš kelionę pradėjau galvoti, – gal šita diena neverta tokio kelio ir geriau likti kaimeliuose aplink Širakavą, o tada judėti iškart Tokijo link, bet pažiūrėjau, kad nuo Takayama stoties iki Tokijo kelionė truks 4 h 19 min! Spręsime jau nuvykę. Bet kol kas suplanuota taip:

Iš Takyamos judame Matsumoto link (Japonijos Alpėse): kaip rašo vienas keliautojas, tai itin kosmopolitiškas miestas su malonia kaimiška dvasia. Kaip mums iš Takayamos pasiekti tą Matsumoto stotį: reikia pasinaudoti autobusu, kuris vyks kiek daugiau nei 2 h. Dar yra Takayama-Matsumoto line bus  (205 minutes, 3,190 yen).

Matsumoto yra įžymus savo juodąja pilimi (kitaip vadinama “varno pilimi” ir pastatyta dar 1504 m.). Pirmuose aukštuose buvo saugomi ginklai, iš aukštesnių aukštų pro didesnius langus mūšio eigai ir gynybai vadovaudavo pilies karvedžiai, pagaliau aukščiausiai – daimijo karo meto kambarys. Abiejų pilių viršūnėse “apgyvendinta” po šintoistų dievą (kamį). Tai viena gražiausių senųjų pilių Japonijoje. Bilietas kainuos 610 jenų, atidaryta 8:30-17:00 (vos 15 min pėsčiomis nuo Matsumoto traukinių stoties).

Kuo dar ypatingas Matsumoto? Gal būtų įdomu pamatyti didžiausią vasabio fermą ar pasivaikščioti po senamiestį? Nuspręsime vietoje. Keliautojai daugiausia važiuoja dėl juodosios pilies.

Pasisukioję Matsumoto, lekiame iki Yamanochi: turėtų būti gražus ir vaizdingas kelias. Na, kelionė ne tokia jau ir paprasta: traukinys ir autobusas. Skaitome čia. Matsumoto traukinių stotyje turime rinktis Limited Express Shinano (Wide View Shinano, nes traukiniai dideliais langais) 9 traukinį (2840 JPY, 50 min.) arba vietinį Shinonoi traukinį (1140 JPY and 75 min.) ir pasiekti Nagano miestą. Traukinių tvarkaraštis: HyperDia. Jei nutarsime vykti autobusu, reikia susirasti Nagaden Shiga Kogen Express Line autobusą ir išlipti Snow Monkey stotelėje (42 minutes, 1,400 yen).

Jamanučio onsenų miestelis yra garsus savo onsenais (Shibu Onsen rajonas), – karštųjų versmių pirtimis. Na, nežinau, ar pasiryšime, – kuris išvertų plius 42 laipsnių vandens vonias? Įdomiausia, kad tokias karštas vonias pamėgo ir…beždžionės. Galime tai gyvai pamatyti apsilankę Džigokudanio beždžionių parke. Parkas atvertas ištisus metus, bilietas ¥800. Kaip pasiekti parką, puikiai aprašyta čia.

Aštunta kelionės nakvynė Yamanochi (gal pasirinksime ryokan’ą, autentišką japonišką kambarį, gal net onsen išbandysime (10.08-09): 

Gal nakvynė čia. Arba čia.

Devinta diena (trečiadienis). Yamanochi - Nagano (tik traukinio pakeitimas) - Tokijas (nakvynė Tokijuje)

09/10/2019

Iš Yamanochi (turime susirasti Yudanaka stotį – nuo centro pėsčiomis apie 8 min) važiuojame iki Nagano – susirasti Nagano Dentetsu (Nagaden) Limited express – perkam bilietus, nes Japan Rail pass nedengia šios atkarpos (važiuosime apie 45-50 min, kainuos 1230 jenų arba 10 eur/vienam). Traukinys turi atrodyti taip (nesumaišyti su vietiniais, kurie važiuoja apie 70 min):

Japan Rail pasas padengia visus 3 šinkasenus iki Tokijo. Atskirų bilietų pirkti nereikia, – į kasą reikia eiti tik tuo atveju, jei norima rezervuoti vietą (Kagayaki traikiniai – tik su rezervuotomis vietomis). Taigi, kokie traukiniai ir kiek laiko vežtų mus iki Tokijo:

  1. Asama: apie 110 mins: visur stoja (įskaitant Nagano) ir yra lėčiausias.
  2. Hakutaka: apie 100 min: stoja daugelyje (įskaitant Nagano).
  3. Kagayaki: apie 80 min: greičiausia opcija, bet tik rezervuotos vietos.

Nagano yra geras pabėgimas iš Tokijo džiunglių, nes miestas yra kalnuose. Jei norėsime, galime čia likti ilgiau arba vis tik važiuojame apžiūrėti tų miesto džiunglių.  Pats Nagano nėra kažkuo ypatingas, bet apylinkės tikrai gražios – daug daug gamtos…Matysime važiuodami traukiniu.

Tokijuje apsigyvename pasirinktame viešbutyje ir bandome pradėti pažintį su 37 mln gyventojų miestu. Nesu tikra, kad mums labai norėsis jame užsibūti. Tokijui – 600 metų, tačiau jame sunku rasti kažką seno: 1923 m. miestą sugriovė žemės drebėjimas, o 1945 m. – amerikiečių bombardavimai. Iš pelenų pokariu pakilęs Tokijas – jau naujosios, technologijų ir modernumo Japonijos, veidas. Pirmam įsivaidavimui, į kokio dydžio miestą patekome, susipažinkime su žymiausiais Tokijo rajonais:

  • Šindžiuku– dangoraižių džiunglės, ryškios reklamos ir iškabos, viena didžiausių Tokijuje, užimtumu nesiskundžianti stotis ir vis skubantys spalvingi praeiviai. Čia daugybė viešbučių, restoranų, parduotuvių, verda naktinis gyvenimas. Rytinėje miesto dalyje gyvuoja raudonųjų žibintų gatvės.
  • Šibuja – rajonas garsėja dėl įžymiosios perėjos, kuri panaudota ne viename filme apie Japoniją. Užsidegus žaliam šviesoforo signalui, žmonės susilieja ir pranyksta minioje. Čia taip pat galima aplankyti Hačiko skulptūrą.
  • Haradžiuku – Tokijo mados centras.
  • Ginza – viena geriausių apsipirkimo vietų mieste, neretai lyginama su Niujorko 5-ąja aveniu. Čia taip pat įsikūręs vienas didžiausių pasaulyje Tsukidži žuvies turgus.
  • Nihonbašis (Imperatoriškieji rūmai) – netoliese Ginzos įsikūrę rūmai, užima 3,41 km² plotą ir susideda iš centrinių rūmų, imperatoriškosios šeimos gyvenamųjų namų, archyvo, muziejaus, administracinių pastatų, parkų, sodų. Tai milžiniška teritorija pačiame Tokijo centre.
  • Asakusa – tradicijas saugantis Tokijo rajonas. Čia galima apžiūrėti Sensodzi budistų šventykla ir pasimėgauti ramybe.
  • Akihabara – elektronikos ir japoniškos animacijos (anime) rojus. Akihabara klesti įvairios subkultūros, spalvingos kavinės ir parduotuvės.
  • Odaiba – populiari laisvalaikio zona pajūryje, su gausybe prekybos centrų, pramogų zonų, atrakcionų. Į Odaibą veža tylus traukinys guminiais ratais – Jurikamome linija (kadangi neturi mašinisto, galima sėdėti pačiame priekyje gėrintis Vaivorykštės tilto, Tokijo įlankos ar modernaus Fudži TV pastato vaizdais).
  • Tokyo – visada skubantis ir pulsuojantis centrinis rajonas. Šiame rajone gali aplankyti didžiausią pasaulyje bokštą – Tokyo Skytree ir pasigrožėti didingojo miesto panorama.
  • Uenas – miesto kultūros židinys. Čia gali aplankyti daugybę teatrų, muziejų, o pagrindinis – Tokijo nacionalinis muziejus, kuris nustebins Japonijos meno ir kultūros įvairiapusiškumu.
  • Ropingis – Tokijo užsieniečių centras, kur pokariu bazavosi JAV okupacinė kariuomenė, paskui – ambasadoriai ir komandiruoti verslininkai.
  • Riogoku rajonas – sumo imtynių centras, kur ir gatvėje gali pamatyti tuos storus, samurajų šukuosenomis pasidabinusius sportininkus, kurių stumdymasis apvaliame ryžiais klotame ringe turi net religinę prasmę.

Man patiko, kaip apie Tokiją parašė keliautojas Augustinas: „Atvykdamas į kurį Tokijo rajoną būdavau susiplanavęs pamatyti ką konkrečiai – kokį postmodernistinį pastatą ar gatvę. Tačiau vos palikęs traukinių stotį tiesiog plūsdavau su tokia žmonių upe, į kurią net panašios Lietuvoje niekad nebuvo. Tokijuje labiausiai žavi jo gyvybė, įvairovė (nepaisant to, kad tai – beveik vientautis miestas), išskirtinumas.“ Ką pamatytu Tokijuje, pasirinkti man padėjo ne tik Augustino įspūdžiai, bet ir kitų keliautojų pasakojimai: šisšis, šis, šis, šis.

Ko gero, miestą būsime pasiekę gerokai popiet, tad kažko ypatingai daug jau nenuveiksime. Galime vykti iki Šindžiuko (užimčiausia Tokijo traukinių stotis) – matyt, nebūsime dar matę tokio kiekio žmonių. Šiame rajone įsukūrę daugybė viešbučių, parduotuvių, specializuotų elektronikos parduotuvių, kino teatrų, restoranų ir kavinių.

Turint JRP, kuris tinka transportavimuisi traukiniais po šalį, pačiame Tokyo su juo galima nemokamai vėžintis „žiedine“ metro Yamanote linija (Tokyo, Ueno, Ikebukuro, Shinjuku, Shibuya and Shinagawa stotys)., aplink kurią išsidėstę beveik visi „must see“ turistiniai objektai (priešingu atveju ant metro bilietukų per dieną gali palikti nemažai eur). Tokijo metro kainos 170-310 jenų (priklausomai nuo atstumo). Vienos dienos pasas – 600 yen. Kaip keliauti ir orientuotis Tokijuje skaitome čiaJapan Rail Pass ir JR Tokyo Wide Pass galioja tik JR traukiniams ir Tokyo Monorail. Jie negalios metro ar ne JR traukiniuose.

Supaprastintas Tokijo metro žemėlapis:

Kabukicho gatvė (Šindžiuku) – žymi tikrai ne dėl LED ekranų, elektronikos ar tradicinio japonų Kabuki teatro. Tai nuodėmių gatvė. Prostitucija nelegali, bet visko čia galima sulaukti. Kabukicho rajone veikia virš 3 tūkstančių įvairias seksualines paslaugas teikiančių įstaigų. Kabukicho pašonėje įsikūrusi ir Hanazono šintoistų šventykla. Sunku patikėti, kaip tokiame rajone įsikūrusi šventykla sukuria tokią jaukią ir ramią atmosferą. Atrodo, įžengus į jos teritoriją, viskas nutyla.

Vakarinė rajono dalis yra stabilioje seisminėje zonoje, todėl ten yra didžiausia koncentracija dangoraižių (Tokijo Metropolio Valdybos pastatas (čia nemokamai galima užkilti į 45 aukštą (maždaug 200 m aukštį) ir grožėtis miesto vaizdais; 9:30-22:30, Subway: 1-minute walk from exit A4 of Tochomae Station on the Toei Oedo line.
Train: 10-minute walk from the west exit of Shinjuku Station).

Verta susirasti Golden Gai rajoną: tai nedidelis kvartalas, kur tarp šešių gatvių įsikūrę daugiau negu 200 barų. Kiekvienas baras yra miniatiūrinis, jame telpa iki 6 (ar stovinčių 10 žmonių). Šis kvartalas dar nėra atrastas turistų.

Tarp Šindžiuko ir Šibuja stočių yra Haradžiuku (Harajuku) rajonas – ten galima susirasti Takeshita gatvę – čia renkasi keisčiausiai besirengiantys japonai. Sklinda gandai, kad žymūs pasaulio dizaineriai būtent čia ieško įkvėpimo savo naujausioms kolekcijoms. Šalia didžiulis parkas su viena populiariausių šventyklų Meidži Džingu (15 min pėsčiomis nuo Shibuya stoties; 1-1 Yoyogikamizonocho, Shibuya City, Tokyo 151-8557, Japan, atidaryta 5:00 ryto iki 18:00). Iš saulės kaitros ir triukšmo staiga patenki į didžiulį šimtametį mišką. Po kelių minučių net sunku patikėti, kad tu dar vis milijoniniame metropolyje. Tiesa tokie kontrastai mus persekiojo ne kartą būnant Tokijuje. Taip betarpiškai čia derėjo modernumas ir senovė su gamta.

Tada galime pasiekti Šibują rajoną ir garsiąją daugelyje filmų matytą Tokijo sankryžą.

Tai didžiulė perėja, per kurią vienu metu einama visomis kryptimis. Užsidegus žaliai šviesai keli tūkstančiai žmonių pajuda visomis kryptimis skersai išilgai. Tai akį traukiantis vaizdas. Stebėjimui šio vaizdo tinkama vieta yra Starbucks kavinė antrame aukšte, kur gali dar ir ką nors gurkšnoti. Aišku, didžiausias efektas būna vakare, piko valandą ir kai jau temsta ir įsižiebia ir neoninės šviesos.

Čia apžiūrėsime ir Hačiko skulptūrėlę. Tai paminklas šuniukui, kuris, net ir mirus šeimininkui, jo kiekvieną dieną laukdavo toje vietoje nuo 1923 iki 1935 metų.

Taip pat Šibuja rajonas garsėja kaip Japonijos mados centras ir kaip pagrindinė naktinio gyvenimo vieta. Garsiausi prekybos centrai Shibuya 109 ar Loft.

Gal tiek mums ir pakaks pirmam vakarui?

Devinta kelionės nakvynė Tokijuje (10.09- 10): 

Dešimta diena (ketvirtadienis). Tokijas

10/10/2019

Galima startuoti nuo garsiojo rytinio turgaus Tsukiji: 3:00 ryto čia prasideda turgų išgarsinę tuno aukcionai. Kaip rasti: 5-2-1 Tsukiji, Chuo, Tokyo 104-0045, Japan; Short walk from Tsukijishijo Station, Tsukiji Station and Higashi-Ginza Station. Į patį turgų rekomenduojama atvykti anksti ryte ir nepusryčiavus, kadangi šalia turgaus įsikūrę eilė restoranėlių ir užeigėlių, kuriuose gaminami patys šviežiausi sushi visame Tokyo. Pigiausias rinkinukas apsieis apie 2500 jenų (21 eur), bet to bus tikrai per akis.

Traukiame į Ginzą, kur pirmiausia susirandame Karališkuosius rūmus (9:00-11:15 ir 13:30-14:45; sekm.-pirm. nedirba; 1-1 Chiyoda, Chiyoda City, Tokyo 100-8111, Japan). Turai su gidu vyksta 10:00 ir 13:30 bei trunka 75 min (10 min nuo Tokijo stoties). KAi kurie turistai rašo: „Pačios pilies ar karaliaus rūmų nelabai pavyko pamatyti (gal dėl to, kad jie neišliko?), bet teritorija tikra didelė ir gražiai sutvarkyta, apjuosta didele aukšta akmenine siena. Na, ir kaip jau tampa įprasta tokiose vietose – keli dailūs parkiukai, tvenkiniai, botanikos sodas. Paslampinėti verta.“

Tada susirandame pagrindinę apsipirkimų gatvę Chuo Duori. Nors šiandien daugelis kitų rajonų konkuruoja su Ginza dėl geriausios apsipirkimo vietos statuso, ši nuo senų laikų dominuoja šioje pozicijoje ir yra lyginama su Niujorko 5-ąja aveniu. Jei ir neketinate išlaidauti, tai puiki vieta paspoksoti į gražias vitrinas ar užsukti į vieną kitą galeriją, kurių čia taip pat gausu.

Susirandame Akihabara: anime gerbėjų vietą. Čia elektronikos meka (Visit Yodabashi Camera to find all the fancy Japanese gadgets of your dreams). Tai žaidimų automatų ir komiksų mylėtojų rojus. Dar vienas Tokijo veidas.

Traukiam į Ueno rajoną. Gamta ir senove alsuojanti vieta. Didžiąją jo dalį sudaro parkai, kuriuose susikoncentravę Tokijo muziejai, tam tarpe ir Tokijo Nacionalinis muziejus (13-9 Uenokoen, Taito City, Tokyo 110-8712, Japan). Čia rastume puikią kolekciją senovinių meno dirbinių, piešinių, įkvėpusių Europos impresionistus, autentiškų samurajų kardų ir šarvų ir prabangiausių kimono. Nežinau, ar norėsime. Atidarytas iki 21:00.

Tarp Ueno ir Janaka rajonų yra Koishikawa Korakuen – vienas iš gražiausių ir seniausių Tokijo japoniškų sodų, įkurtas paties Tokugawa Shogun‘o giminių dar ankstyvuoju Edo periodu. Gal mums visai patiks.

Į šiaurę nuo Ueno kitas Tokijo ranjonas – Janaka. Tai vienintelis iš nedaugelio rajonų, kuris išgyveno ir žemės drebėjimus, ir karo bombardavimus. Todėl būtent čia galima pajusti senovinę miesto dvasią. Jame daugiau nei šimtas šventyklų, besislapstančių pačiose keisčiausiose vietose. Taip pat galite netikėtai patekti į kapines. Vietiniai žmonės nesibijo tokios kaiminystės – namai visai šalia, o vos ne viduryje kapinių pamatėme šurmuliuojančią vaikų žaidimo aikštelę.

Judame iki Sensoji šventyklos, populiariausia, gražiausia ir seniausia Tokijo šventykla Asakusa rajone. Aplankome šventyklą (atidaryta 6:00-17:00), o tradicinių japoniškų dalykų nusipirkti galima ilgoje Nakamise gatvėje – kažkaip jį įsikomponavusi visai šalia.

Šalia Sensoji šventyklos yra visiškai naujas (pastatytas 2012 m.) apžvalgos bokštas, vadinamą Dangaus medį ( 1 Chome-1-2 Oshiage, Sumida City, Tokyo 131-0045, Japan; 2060 jenų/17 eur). Šiai diena aukščiausias bokštas pasaulyje, siekiantis 634 metrus. Lankytojams apsižvalgyti leidžiama „tik“ iš 450 metrų aukščio. Tai tikras inžinierijos stebuklas, bokšto pagrindas yra trikampis, viršūnė apskritimo bokštas. Jam lengvumo suteikia ažūrinė metalo konstrukcija. Reikia nepamiršti, kad šis milžinas pastatytas aktyvioje seisminėje zonoje! Tą pačią dieną bilietus galima pirkti kasoje, kuri yra 4-ame aukšte. Daugiau apie bokštą čia. Atidarytas 8:00-22:00.

Visi rašo, kad verta nuvykti iki Robotų restorano: nesu tikra, kad mums bus įdomu (kaina 6000-10000 jenų; Japan, 〒160-0021 Tokyo, Shinjuku City, Kabukicho). Man atrodo kaip kažkoks kliedesys. Ten organizuojami, neva, efektingi šou. Reiktų grįžti į Šindžuku – aplink tą vietą šis restoranas. Manęs mintis ten apsilankyti nežavi.

Nežinau, ar spėsime dar šiandien nuvykti metro iki Odaiba rajono. Rami vieta, kelios  dirbtinės salos Tokijo įlankoje, – ramybės oazė triukšmingame mieste. Čia pat ir dailus salas jungiantis tiltas (kažkuo primenantis San Francisko ar Lisabonos tiltus), juokingas Fuji TV pastatas bei Laisvės statulos kopija.

Puikus dalykas yra pagrindiniuose mazguose ir metro stotyse esantys Ekiben kioskeliai, kuriuose parduodamas dėžutėse pakuotas maistas bento ir mano jau anksčiau minėta karšta arbata buteliukuose. Milijonams kasdien skubantiems ir laiko neturintiems japonams tai neblogas sprendimas – užkandi pakeliui į darbą ar iš jo. Na, ne visai šviežias maistas, bet ir ne fast-food. Paskaitykite daugiau keliautojo užrašuose čia.

Jei norėsime apsilankyti kokiame nors Tokijo muziejuje, galima rinktis čia. Papildys tekstas iš čia.

Neblogas trijų dienų maršrutas po Tokijų čia.

Dešimta kelionės nakvynė Tokijuje (10.10-10.11): 

Vienuolikta diena (penktadienis) Tokijo-Nikko

11/10/2019

Jau nuo mūsų priklausys, ką veiksime. Galime likti Tokijuje arba galime mauti iš miesto.  Galima ir pasidaryti tokį vienos dienos kelionę iki Nikko bei grįžti miegui į Tokiją. Bet, tikiu, kad nakvynė Nikko mums patiktų labiau. Ten ramu, tik penktadienį gal reiktų nakvynes užsisakinėti iš anksto. Toks savaitgalis, o Nikko – labai lankomas turistų.

Jei liktume, susirastume ką veikti. Jei mauname, tada sėdam į traukinį ir judame iki Nikko. Sėdam į traukinį, kurį dengia JR ir traukinys vyksta kartą per valandą. Kelionė truks apie 2 h. Kaip vykti: jei norime naudoti JR Pass, reikia rinktis Tohoku šinkanseną iš Tokijo ar Ueno stoties iki  Utsunomiya stoties, tada persėsti į JR Nikko liniją, išlipti JR Nikko stotyje (a short walk from Tobu-Nikko). Kelionė truks 100 min. LAbai vizualiai aprašyta ir čia.

Apsigyvename Nikko.

Kaip rašo Makalius, „Niko – kalnuotos vietovės miestas, esantis Točigio prefektūroje, 140 km nuo Tokijo. Labai mylimas turistų, dėl ypatingo grožio senovinių pastatų, šventyklų ir įstabaus kraštovaizdžio. Miesto Niko šventyklų kompleksas, susidedantis iš budistinės šventyklos Rino-dži ir dviejų šintoistinių Futarasan ir Tošiugu, įtrauktas į UNESCO sąrašą. Miestą supa Niko kalnai ir juose glūdintys ežerėliai, keliautojus čia traukia karštosios versmės.“

Keliautojai rašo: „Tai vieta, užbūrusi savo ramybe, gamta ir didžiuliais, šimtamečiais kedrais bei atvėrusi visiškai skirtingus pojūčius ir vaizdus nuo tų, kuriuos patyrėme sostinėje. Jei tyla ir ramybė ne jums, šią vietovę galite išbraukti iš kelionės sąrašo.“

Apie Nikko daugiau čia>

Jeigu turime nedaug laiko Japonijoje ir norime pamatyti kuo daugiau šventyklų, – tai Niko yra tobula vieta. Dauguma šventyklų pastatytos dar Edo periode (1600-1868).

Tik atvykę, Nikk stotyje galime nusipirkti autobuso bilietus ir nuveš iki šventyklų (kaina apie 200 jenų į vieną pusę, arba 500 jenų day pass). Tačiau, jeigu planuojame apsilankyti tiktai šventyklose ir neplanuojame važiuoti giliau į kalnus link krioklių ar ežero, tuomet tas bilietas nelabai reikalingas. Pėstute iki šventyklų nueisime per 20 minučių.

Nikko šventyklų komplekse yra 4 pagrindinės šventyklos:
Tosho-gu : 1300 jenų
Rinno-ji : 400 jenų
Taiyuin-byo – 550 jenų
Futarasan-jinja – 200 jenų
Kadangi pagrindinė yra Tosho-gu, kurios viduje yra daug mažesnių ir didesnių šventyklų, galima rinktis tik ją.

Nikko – nedidelis miestelis, kaip mūsų Druskininkai ar Birštonas. Pritaikytas turistams su daug mažų parduotuvėlių ir kavinių.

Vienuolikta kelionės nakvynė Nikko (10.11-10.12): 

Dvylikta diena (šeštadienis). Nikko

12/10/2019

Jei geras oras, verta likti Nikko ir pasivaikščioti vaizdingais takais. Taip rašė ir tie, kuriems labai lijo:)

Irohazaka kilpinis kelias veda nuo Nikko miesto senamiesčio slėnio apačioje iki pat viršūnės prie Chuzenji ežero. Kelias veda aukštyn papildomus 400 metrų virš jūros lygio ir vadinamas „Iroha“ šlaitu, kadangi jo 48 posūkiai kaip tik atitinka ženklų kiekį specifiniame rašte, taip pat vadinamame „iroha“. Saulėtą rudens dieną šiame kelyje atsiveria nuostabios panoramos, dėl ko dažnai kyla spūstys.

Kanmangafuchi abisalė susiformavo po šalia ežero esančio Nantai kalno išsiveržimo. Šiame nedideliame tarpeklyje šalia Nikko yra visai maloni trasa su vaizdingais peizažais. Kanmangafuchi taip pat garsi dėl 70-ies Jizo statulėlių „alėjos“. Šis kompleksas dar vadinamas „Bake Jizo“ (vaiduokliai Jizo) ar „Narabi Jizo“ (Jizo linijoje). Visi Jizo žvelgia viena kryptimi į kitą upės krantą.

Ryuzu krioklys, dar vadinamas „drakono galvos“ kriokliu dėl savo formos panašumo. Šio krioklio apžvalgos aikštelė yra vienas populiariausių Nikko rudeninių spalvų stebėjimo taškas. Bet tik, jei geras oras.

Puikus aprašymas, ką nuveikti Nikko čia.

Dvylikta kelionės nakvynė Nikko (10.12-10.13): 

Trylikta diena (sekmadienis). Nikko-Kamakura-Hakone

13/10/2019

Iš Nikko judame atgal pro Tokijų iki Kamakuros, senoji Japonijos sostinė, pajūrio miestas Kanagavos prefektūroje. Kamakuroje daugybė šventyklų, vienuolynų ir gausybė kitokių istorinio paveldo objektų. Mieste aplankyk Kotoku-in šventyklos prieigose stūksančią didžiulę, antrą pagal dydį Japonijoje, bronzinę skulptūrą – Amida Buddha. Esant geram orui, pasilepink saulės voniomis Kamakura paplūdimyje. Šiandien Kamakura – mažas miestelis ir labai populiarus turistų traukos centras, kartais vadinamas Rytų Japonijos Kyoto. Gausybė šventyklų, vienuolynų, istorinių objektų. Be to, vasaros metu Kamakura smėlio paplūdimiai pritraukia dideles minias poilsiaujančių, bet jau bus ruduo ir gal viskas ramiau, tyliau:)

Iki Tokijo grįžtame iš Nikko taip, kaip ir atvykome. O iš Tokijo iki Kamakuros: Taking the JR Yokosuka Line (covered by JRP_ is the fastest and simplest way to reach Kamakura. It goes directly to Kamakura Station from Tokyo Station, the ticket costs 920 yen and the ride takes 57 minutes. You can take the same train from Shinagawa Station for 720 yen and the ride will take 49 minutes:

Visai šalia Kamakuros yra maža ir žavi Hokokudži šventyklėlė:

Verta nueiti iki Amida Budos statulos (lieta 1252 metais), antros pagal dydį Japonijoje (13,35 m). Didžioji Kamakura Buddha šventykloje Kōtoku-in – tai šventyklos prieigose stovinti bronzinė 13,35 metrų aukščio Amida Buddha statula – antroji pagal dydį Japonijoje, savo dydžiu nusileidžianti tik Nara miestelio Todaiji šventyklos Budai. Pati Buda pastatyta 1252 metais ir patalpinta šventyklos pastato viduje. Deja, pats pastatas 14 ir 15 amžiais buvo daugybę kartų sunaikintas taifūnų ir potvynio bangos, taigi nuo 1945 metų Budhha stovi atvirame ore.

Lankome Tsurugaoka Hachimangu šventyklą ir Komachi gatvę.

Puikus Kamakuros reportažas čia – tai buvo vienos dienos kelionė iš Tokijo.

Pervažiuoti verta į kalnų kurortą Hakone, kur viešbutyje ne tik pavakarieniausime, bet ir išbandysime onsen, t.y. karštąsias versmes. Karštųjų versmių kurortas įsikūręs aukščiausio Japonijos Fudzijamos (Fuji) kalno papėdėje. Nakvynė viešbutyje Hakone.

The JR Pass will only get you as far as Odawara. To do that, take the JR Yokosuka Line from Kamakura Station to Ofuna and change to the JR Tokaido Line.

Radau, kaip žmonės vyksta iš Tokijo į Hakonę:
JR Railpass: iš Tokyo arba Shinagawa stoties sėsti į JR Tokaido Shinkansen Odawaros kryptimi. Beje, tik Kodama ir Hikari traukiniai stoja Odawara stotyje. Kelionės trukmė apie 40 minučių. JR Pass, deja, nuveš tik iki Odawara stoties. Iš ten turėsite sėsti į Hakone Tozan Railway traukinį į Hakone, kaina apie 300 jenų, trukmė 15 min. Mes buvome apsistojusios Hakone-Gora, todėl Hakone-Yumoto, turėjome dar karta persėsti į kitą traukinį. Taigi, bendra kelionė nuo Odawara iki Gora užtruko apie valandą, kaina 650 jen.

Trylikta kelionės nakvynė Hakonėje (10.13-10.14): galima cia?

Keturiolikta diena (pirmadienis). Hakonė

14/10/2019

Hakone garsėja savo kaštosiomis versmėmis ir nuostabiais kalnų vaizdais, taigi dauguma turistų ten važiuoja pasimėgauti onsen ir Mt. Fuji vaizdu.

Kaip orientuotis:

Pasakiškas reportažas iš Hakonės čia. Kaip keliauti po Hakonę čia.

Galima apkeliauti visą Hakonės kilpą – iš Hakonės Gora stoties iki Sounzan kelia į lyną „įsikibęs“ (ši atkarpa itin stati) vieno vagono traukinukas. Nuo Sounzan iki Togendai dažniausiai galima nusikelti lyniniu keltuvu, tačiau mūsų apsilankymo metu, regione suaktyvėjus vulkaninei veiklai, ši atkarpa buvo uždaryta. Togendai pasiekėme autobusu.

O Togendai keliautojų laukia tikras piratų laivas! (Žinoma, netikras. Tai paprastas keltas, išorėje dekoruotas kaip piratų laivas). Jis plaukia iš Togendai per visą Ashi ežerą iki Hakone Sakisho Minami. Būtent plaukiant šiuo laivu, tolumoje tarp kalnų turėtų atsiverti Fuji ugnikalnio vaizdas, tačiau, jei bus debesuota, ne ką pamatysime:)

Hakone Sakisho Minami pasivaikščiosime po 400 metų senumo kedrų alėją ir nuėeisime apžiūrėti Hakone šintoistų šventyklą.

Hakonė irgi yra toks vienos dienos pasibuvimas iš Tokijo, bet dvi dienos šiame grožyje būtų pats tas. Galima įsigyti dviejų dienų Hakonės pasą: ¥4000 (33 eur).

One key thing to bear in mind is that the ropeway sometimes closes early. On the day we went, it closed at about 3pm, just as we arrived. They wouldn’t let us on, which meant we missed that part of the trip and had to take a bus up the mountain instead. This was a big disappointment as it’s from the ropeway that you get the best views of Mount Fuji. Had we known this before, we would simply have left Tokyo earlier in the morning. Don’t make the same mistake!

Hakone loop: Pirate ship from Togendai: Every 40 minutes. Time to Hakonemachi: 30 minutes; to Moto-Hakone: 40 minutes. Bus from either port to Hakone-Yumoto/Odawara using the faster „C“ bus: Every 20-30 minutes. Takes 25 minutes to Hakone-Yumoto.

Detaliai apie Hakonę čia.

Kruizas po Ashi ežerą, esantį 723 m virš jūros lygio ir susiformavusį kraterio dugne. Gal matysime šventojo Fudži kalno panoramą.

Lankysime žymiausią visoje šalyje Sekišo – XVII a. istorinį patikros punktą, kuriame būdavo griežtai tikrinami visi keliautojai, ypač moterys.

Kelsimės įspūdingu panoraminiu Hakone funikulieriumi, kurio ilgis – daugiau nei 4 km. Jo trasa nutiesta tiesiai virš aktyvaus Ovakudanio ugnikalnio.

Vakare reikia organizuotis onsen.

Keturiolikta kelionės nakvynė Hakonėje (10.14-10.15):

Penkiolikta diena (antradienis). Hakonė (visa diena)-Tokijas-Tokijo Naritos oro uostas

15/10/2019

Visa diena Hakonėje. Gal skiriame Hakonės muziejui po atviru dangumi čia. Vienas iš must see.

Vakare grįžtame į Tokijų – nakvynės arčiau Naritos oro uosto galime pasieškoti.

Penkiolikta kelionės nakvynė Tokijuje (10.15-10.16): Narita Tobu Hotel Airport (286-0106 Chiba, Narita, Tokko 320-1 , Japan, tel. +81 476 32 1234).

Iš/į Naritos oro uostą veža nemokamas viešbučio mikriukas:

Šešiolikta diena (trečiadienis) Tokijas(Narita oro uostas)-Helsinkis-Vilnius

16/10/2019

Ta diena, kai tenka atsisveikinti su Japonija: vykstame iš viešbučio nemokamu mikriuku (beje, po gausių pusryčių) ir 11:00 kylame su Finnair į Helsinkį. Leidžiamės 15:00 ir skuodžiame į Vilniaus skrydį: kylame iš Helsinkio 16:20 ir Vilniuje leidžiamės 18:05.